Straipsnio autorius Edwardas Lucasas primena,
kad Dalai Lama buvo vienas iš nedaugelio, kuris viešai parėmė
lietuvius, kai šie pirmieji paskelbė nepriklausomybę nuo Sovietų
Sąjungos 1990 metais ir įkvėpė pavergtus žmones visoje blogio
imperijoje.
„Kinijos komunistų partijos vietoje dukart pagalvočiau prieš
stodamas į kovą su Lietuva. Už nepriklausomybę pasisakanti
vadovybė Vilniuje, ginkluota vien užsispyrimu ir įžvalgumu,
demaskavo arogantišką, brutalų ir melagingą Michailo Gorbačiovo
Kremliaus požiūrį bei suteikė įkvėpimo pavergtiems žmonėms ir
tautoms visoje blogio imperijoje, paspartindama jos galą“, - rašoma
straipsnyje.
„Dauguma pašaliečių sakydavo lietuviams, kad jų siekiai
neapgalvoti, nerealūs ir netgi atvirai pavojingi – ypač po 1990
metų kovo 11 dienos, kai parlamentas paskelbė deklaraciją dėl
prieškario nepriklausomybės atkūrimo. Kaip galėjo ši 3,7 mln.
gyventojų turinti šalis priešintis branduolinei supervalstybei?“, -
teigia straipsnio autorius.
„Vos ne vienintelis pasaulio veikėjas, parėmęs lietuvius tomis
tamsiomis ir baugiomis dienomis, buvo Dalai Lama: jis išsakė
palaikymą savo telegramoje 1990-ųjų balandžio 4-ąją. Dabar
atėjo Lietuvos eilė atsilyginti už paslaugą, priimant Tibeto
dvasinį lyderį Vilniuje“, - rašo „European Voice“.
Pasak E.Lucaso, su Dalai Lama Vilniuje susitikusi prezidentė
Dalia Grybauskaitė pademonstravo pagirtiną politinę drąsą.
„Prezidentė Dalia Grybauskaitė, demonstruodama pagirtiną
politinę drąsą, pakvietė jį į susitikimą prie keturių akių
(oficialiai privatų, bet plačiai išreklamuotą). Su juo taip pat
susitiko Lietuvos parlamento nariai ir visuomenės veikėjai,
įskaitant mano draugą (čia aš visiškai atviras) Leonidą Donskį,
kuris sakė, kad jo šalis turi „moralinę skolą“ svečiui
tibetiečiui“, - rašoma publikacijoje.
Anot straipsnio autoriaus, Lietuva žengė šį žingsnį
nepaisant to, kad šalti geopolitiniai išskaičiavimai perša mintį,
jog Baltijos šalys turėtų būti geriausios Kinijos draugės.
„Silpnėjant Amerikos įtakai Europoje (dabar – vis spartesniu
tempu per nelemtą antrąją prezidento Baracko Obamos kadenciją) ir grėsmingai dunksant Rusijos galybei (kartu su
didelėmis karinėmis pratybomis Baltijos pasienyje ir veiksmais,
kurie atrodo kaip prekybos karas prieš Lietuvą), mažoms šalims
dabar ne laikas demonstruoti kilnius ženklus. Laikas veikti tyliai ir
atsargiai, stiprinant savo galimybes ir neprisidarant nereikalingų
priešų“, - pastebi „European Voice“.
„Tačiau kai kurie dalykai svarbesni negu šalti geopolitiniai
išskaičiavimai. Baltijos šalys žino, ką reiškia būti
ištrintoms iš žemėlapio užsienio okupanto, kuris neigia, kad kada
nors egzistavai kaip visavertė valstybė. Jos žino, ką reiškia
patirti priverstinę imigraciją ir kitokias taktikas, kuriomis
siekiama sugriauti jų kalbą ir kultūrą. Dar prieš 30 metų
priešinimasis okupacijai Estijoje, Latvijoje ir Lietuvoje lemdavo
tremtį ar netgi mirtį. Dabar tokia pat padėtis egzistuoja Tibete.
Štai kodėl Dalai Lama yra garbės svečias“, - teigiama straipsnyje.
„European Voice“ pažymi, kad Kinija siekia Dalai Lamą išstumti
iš viešojo gyvenimo ir paversti Tibetą tabu, o Baltijos šalys –
vienos iš nedaugelio Europoje, kur tibetiečių lyderis apskritai
dalyvavo kokiuose nors susitikimuose.
Nors Dalai Lama sutinka, kad Tibetas turėtų likti Kinijos
Liaudies Respublikos dalimi, E.Lucasas teigia, kad Pekinas tęsia
prieš jį nukreiptą absurdišką juodinimo ir perdėtų veiksmų
kampaniją.
„Rankos laužimas Latvijos (kurią Dalai Lama taip pat aplankė)
valdžiai buvo stebinančiai tiesmukas. Kinijos pareigūnai, padedant
kai kuriems latviams, mėgino įtikinti susitikimų centrus atšaukti
viešus renginius ir netgi reikalavo, kad tibetiečių lyderio
portretai būtų pašalinti iš VIP salės oro uoste“, - rašo
autorius, ir priduria norėjęs, kad daugiau Latvijos politikų būtų
pageidavę su juo susitikti.
„European Voice“ teigimu, Kinijai ėmusis priemonių prieš
Lietuvą, Europos šalys turėtų ją paremti.
„Didelis klausimas – kaip dabar reaguos Kinija. Iki šiol aš
negirdėjau nė cyptelėjimo. Galbūt tai tyla prieš audrą. Bet
jeigu Kinija mėgins nubausti Lietuvą, tikiuosi, kad kitos Europos
Sąjungos narės turės drąsos palaikyti šalį, kuri šiuo metu
pirmininkauja ES Tarybai. Ar būtų labai sunku ES narėms tiesiog
bendrai paskelbti, kad jos laiko Dalai Lamą pasaulinė svarbos
religiniu lyderiu, vertu viešo pripažinimo kiekvienoje civilizuotoje
šalyje? Tibetiečiams tai daug reikštų. Europos savigarbai tai irgi
būtų naudinga“, - teigia „European Voice“.
