Zabulo sostinės Kalato miesto peizaže dominuoja aukšta kalva stačiais šlaitais, kurios viršūnėje – dar Aleksandro Makedoniečio statyta tvirtovė. Istorinį kraštovaizdį Kalate pakeitė mobiliojo ryšio antenos ir stiklo fasadais blizgančios vestuvių bei pokylių salės.
Kalvos papėdėje, vienoje iš keleto aukštomis tvoromis apsuptų teritorijų – Zabulo policijos greitojo reagavimo kuopos būstinė. Pagrindinėje aikštėje išsirikiavusiems leitenanto Masudo vadovaujamiems policininkams – išskirtinė proga.
Atvykę Lietuvos specialiųjų operacijų pajėgų (SOP) vadovybės atstovai leitenanto Masudo pavaduotojui įteikia apdovanojimą už narsą ir gerus vadovavimo įgūdžius. Leitenantui Masudui nepavydu – jam pačiam apdovanojimą pernai prisegė atvykusi tuometinė Lietuvos krašto apsaugos ministrė.
Šiandien – antroji pasakojimo apie „Aitvaro“ karių gyvenimą Afganistane dalis. Pirmąją galite paskaityti čia.
Masudo kuopa
Arti šimto Masudo policininkų – skirtingo ūgio, skirtingo stoto. Juos vienija trys dalykai: pirma, dauguma jų - tadžikai iš šalies šiaurės, Mazari Šarifo apylinkių, antra, jie ištikimi leitenantui Masudui, o kai kurie net yra jo giminaičiai, trečia – kiekvieną jų pagal motyvaciją ir gebėjimus atrinko „Aitvaro“ kariai.
Individuali atranka ir intensyvūs mokymai lėmė tai, kad Masudo kuopa numatytu laiku atitiko parengties reikalavimus ir pradėjo vykdyti provincijos policijos vadovo keliamas užduotis. Šią vasarą talibai surengė kompleksinį išpuolį prieš vietos valdžios įstaigą Kalate – prie vartų susprogdino automobilį, įsitvirtino „savižudžių liemenes“ vilkintys šauliai.
Planuota susprogdinti ir antrąjį sprogmenų prikimštą automobilį. Masudo kuopa į išpuolio vietą iš savo bazės atvyko per pustrečios minutės, nukovė teroristus ir nukenksmino sprogmenis mikroautobuse.
Masudo kuopą ir „aitvarus“ tebesieja mentoringo ir partnerystės projekto sąlygos, todėl lietuviai kuopos bazėje lankosi beveik kasdien. Kaskart įvardijami vis nauji poreikiai.
Specialiosios paskirties policininku negali būti neraštingas žmogus, todėl lietuviai įtikino rengti nuolatinius raštingumo mokymus. Lietuvos Specialioji misija Afganistane skyrė lėšų kompiuteriams įsigyti.
Naujoje kompiuterių klasėje bus rengiami mokymai ne tik greitojo reagavimo kuopos policininkams, bet ir Kalato civiliams. Specialioji policijos kuopa aprūpinta geriau nei įprasta policija. Visureigiai „Humvee“ ir „Ford Ranger“ – nauji ir tvarkingi, pareigūnų apranga, ekipuotė – seno pavyzdžio amerikiečių, tik ginklai – Rytų Europoje pagaminti „Kalašnikov“.
Bazės pasididžiavimas – taktinių užduočių pastatas, vadinamasis „kill house“, kur policininkai gali tobulinti šturmo, asmenų suėmimo ir įkaitų išlaisvinimo įgūdžius.
Sudėtingiausias klausimas – kas laukia kuopos kitąmet, jei 2014 metų prezidento rinkimus tektų pasitikti savarankiškai, be lietuvių paramos? Ar kuopa pajėgs veikti be sąjungininkų sraigtasparnių, žvalgybinės informacijos, palaikymo ugnimi? Pagaliau, ar provincijos policijos vadovybė sugebės teisingai išnaudoti gerų vertinimų sulaukusios kuopos potencialą?
Vos į ketvirtą dešimtį įkopęs leitenantas Masudas į šį klausimą atsako ramiai, tarp sakinių prie lūpų pakeldamas arbatos puodelį.
„Talibai ir kiti nusikaltėliai nėra pajėgūs, kaip kažkada, kariauti visaverčio karo. Jų turimi piniginiai ir žmogiški ištekliai leidžia jiems veikti tik naktį ir tik iš pasalų. Jie tesugeba šauti į nugarą ir sprogdinti civilius“, - sako Masudas, nenukreipdamas į šalį tamsių akių.
„Aš ir mano vyrai, kaip visi vyrai Afganistane, gimėme kariais. Mes žinome, kaip talibus pastatyti į vietą“, - sako iš Afganistano šiaurės, kurios talibai niekada nesugebėjo kontroliuoti, atvykęs Masudas. Kuopos vadas pripažįsta, kad didžiausią pavojų civiliams ir vietos saugumo pajėgoms kelia savadarbiai sprogstamieji užtaisai. NATO ir afganų saugumo pajėgas kasdien pasiekia šimtai pranešimų apie „mirties mašinų“ gamintojus ir sprogmenų sandėlius. Jų paieška ir likvidavimas, įtariamųjų suėmimas – karščiausi specialiųjų operatorių ir afganų policijos prioritetai.
Taikinys – kaimas S.
Vos brėkštant Zabulo slėnių tylumą sudrasko dviejų sraigtasparnių CH-47 „Chinook“ riaumojimas. Pro atvirą liuką persisvėręs, sraigtasparnio bortus saugantis amerikiečių kulkosvaidininkas atsisuka ir pakelia tris pirštus - vadinasi iki išsilaipinimo liko trys minutės.
Ties sraigtasparnio bortus sėdintys Masudo kuopos policininkai tykūs ir susikaupę – oro mobiliose operacijose su „Aitvaro“ kariais jie dalyvavo jau dešimtis kartų. Lietuviai skubiai atriša motociklų tvirtinimo diržus. Pakeltas amerikiečio pirštas rodo, jog iki išsilaipinimo liko minutė.
„Aitvaro“ vyrai užsilipa ant motociklų ir juos užveda. „Chinook“ sminga žemyn, ir jo ratams vos palietus žemę, pro galines duris iš abiejų sraigtasparnių išlekia motociklai. Skubiai, bet nechaotiškai iš sraigtasparnių išsilaipina keturios dešimtys policininkų ir keliolika „Aitvaro“ karių. Priklaupę, užima žiedinę gynybos poziciją. Aviatorius kulkosvaidininkas pamoja, ir sraigtasparniai šauna aukštyn.
Po kelių sekundžių stoja spengianti tyla, dar po kelių minučių nusėda sraigtasparnių sukeltų dulkių debesys. Afganų policininkai ir „aitvarai“ pasiskirsto keliomis grupėmis, kurios greitai, gerai suderintais manevrais priartėja prie kaimo ir jį apsupa. Kaimas S., anot „Aitvaro“ karininkų, - nuolat žvalgybos suvestinėse minima vietovė.
Dažnai pranešama apie čia apsistojusius talibus, savadarbių sprogmenų gamintojus, pinigų, ginklų ir narkotikų judėjimą. Kaimas įsikūręs kelyje, jungiančiame netoliese esančią kalnų perėją ir svarbiausią Pietų Afganistane magistralę – Vakarus su Rytais jungiantį Pirmąjį greitkelį.
Manoma, jog dalis greitkelyje detonuojamų savadarbių užtaisų – vietos „meistrų“ gamybos.
Lietuvos kariai atidžiai apžiūri kaimo prieigose esančią šulinių sistemą. Kanatai, arba karezai, - sudėtingos rankomis iškastos požeminių galerijų ir vertikalių šulinių sistemos, paplitusios nuo Maroko iki Kinijos.
Afganistane karezai kasami jau tris tūkstančius metų. Dažniausiai požeminė galerija iškasta artimiausio kalno kryptimi, taip kalno ertmėse besikaupiantis vanduo, veikiamas traukos, teka žemyn. Karezų galerijose pasilenkęs gali eiti vidutinio ūgio žmogus, o galerijų tinklas kartais driekiasi net kelis kilometrus. Karo sąlygomis karezai įgijo papildomos reikšmės. Dažnai karezai atveda į kaimo centrą, prie mečetės. Netikėto apsupimo atvejais įtariamieji pasprunka tik jiems žinomais požeminiais takais.
„Aitvaro“ karys atidžiai apžiūri kelis šulinius. Nustatyti, ar kas nors slepiasi kareze, nėra sudėtinga - brendant juo susidrumsčia vanduo.
Kaimo pakraštyje policininkai pasikviečia vietos mulą ir seniūną. Jų paprašoma paskelbti, kad visi vyrai susirinktų pakraštyje esančioje migdolų giraitėje. Kas neateis – bus manoma, jog slapstosi. Per gerą pusvalandį giraitėje susirenka maždaug šimtas žmonių – nuo paauglių iki senolių.
Absoliuti dauguma jų – žemdirbiai, tai liudija jų paprasti drabužiai ir sudiržusios rankos. Aplink gausu jų sunkaus darbo liudijimų – tvarkingi, gerai dirbami laukai, vynuogynai, arbūzų ir melionų daržai. „Aitvaro“ specialistai, naudodamiesi neskelbtinomis technologijomis, patikrina, ar minioje nėra ieškomų asmenų.
Tuo tarpu policininkai namas po namo tikrina kaimą. „Afganų policininkai nepaprastai gerai atlieka kratas, nes gerai nusimano, kur ir ką įmanoma slėpti“, - pasakoja „Aitvaro“ karys. Per kelias valandas trukusį reidą patikrinamas kaimas. Ginklų ir kitokių draudžiamų daiktų nerasta, tačiau aptinkama įvairių vertę turinčių dokumentų, fotografijų. Šių duomenų pobūdis neskelbiamas, tačiau iš energingo policijos karininkų dialogo galima spręsti, jog apčiuoptas talibų pėdsakas.
„Operacijos be vieno šūvio yra pakankamai dažnos, nors ir kovinių kontaktų šiose apylinkėse netrūksta“, - sako vienas „aitvarų“. Du „Aitvaro“ motociklininkai atlydi motociklu pro šalį važiavusį vyrą su žmona. Išsiaiškinamas jų kelionės tikslas, patikrinami motociklo dokumentai. Asmuo įtarimų nesukelia ir jam leidžiama tęsti kelionę.
Lietuvos karių pastangomis Zabule buvo įvesta privaloma motociklų registracija. Neregistruoti motociklai sunaikinami. Savo turtą vertinantys vietos gyventojai dažniausiai turi dokumentus.
Sulaikyti nelegalūs motociklai neretai, karių teigimu, pabuvojo „Zabulo tiuningo“ dirbtuvėse. Pritaisyti dėklai „Kalašnikovams“, krepšiai šaudmenims ir sprogmenims. Vien nuo pavasario „aitvarai“ konfiskavo ir sunaikino kelias dešimtis nelegalių motociklų. Kiekvienas konfiskavimo veiksmas detaliai užfiksuojamas vaizdo kameroje.
Keliomis voromis policininkai ir Lietuvos kariai palieka kaimą, susirenka lygioje vietovėje, kur sulipa į vėl atskridusius sraigtasparnius „Chinook“. Po pusvalandžio kariai jau savo bazėje, kur pirmiausia išsivalo ginklus ir operacijų valdymo kambaryje aptaria užduoties rezultatus. Masudo kuopa operacijoje veikė darniai ir profesionaliai, atlikdami tuos veiksmus, kuriuos dar prieš trejus metus atlikdavo „aitvarai“. Visos operacijos metu „aitvarai“ tik patarė.
„Perkūnas“ prie Kandaharo
Žinios apie Masudo kuopos parengtį ir partnerystės su lietuviais sėkmę pasiekė Afganistano valdžią Kabule bei aukščiausius NATO štabus. Todėl 2012 metų pabaigoje „Aitvarui“ buvo patikėtas antrasis analogiškas projektas. Lietuviams paskirta mokyti Kandaharo provincijos policijos greitojo reagavimo kuopa. Šis vienetas – jau ne naujokai.
Nuo 2010 metų Kandaharo kuopą mokė JAV ir kitų šalių kariai, tačiau darbas su „Aitvaru“ – pirmoji kandahariečių patirtis su specialiosiomis pajėgomis.
„Aitvarams“ nebeteks vykdyti policininkų atrankos, tačiau kuopai dar trūksta taktinių žinių bei patirties. Darbui su Kandaharo kuopa skirtas dar vienas „Aitvaro“ kovinis padalinys, kuris dislokuotas NATO pajėgų bazėje „Camp Walton“ netoli Kandaharo.
Lietuviai bazėje pasistatė ir rugpjūtį atidarė savo stovyklą, kuri pavadinta „Camp Perkūnas“. Iki šiol „aitvarams“ teko su Kandaharo kuopa vykti tik į pavienes užduotis, todėl ginklo partnerystė dar vis kuriama. „Kandaharas – viena pavojingiausių vietų Afganistane ir visoje „puštūnų juostoje“, čia ypač didelis savadarbių užtaisų pavojus.
Nepaisant to, TF77 sėkmingai ugdo tiek individualius Kandaharo kuopos karių, tiek jų kolektyvinius gebėjimus, ir tikimės, kad iki 2014 metų pabaigos ši kuopa bus pajėgi veikti savarankiškai. Tai didelis Lietuvos karių nuopelnas“, - sako Australijos brigados generolas Paulas Kenny.
„Aitvarams“ danguje - „erelio akys“
2012 metais JAV Federaliniame verslo galimybių tinklalapyje buvo paskelbta apie Lietuvos ketinimus JAV Užsienio karinių įsigijimų programos lėšomis pirkti bepiločius žvalgybinius orlaivius „Scan Eagle“.
Tapo vieši jau kelerius metus rengti planai Lietuvos SOP įsigyti „akis danguje“. Rengdami operacijas, „aitvarai“ naudojasi savo pačių bei sąjungininkų žvalgų surenkama informacija.
Bepiločiai žvalgybiniai orlaiviai tokios informacijos suteiktų daugiau, o tai, savo ruožtu, lemtų dar didesnę operacijų sėkmę bei sustiprintų karių saugumą. Seimo teisės aktų duomenų bazėje pavyko rasti dokumentą, liudijantį, kad Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas 2012 m. lapkričio mėn. pritarė 3,8 mln. Lt skyrimui bepiločio orlaivio „Scan Eagle“ sistemos aptarnavimo ir priežiūros paketui ir komandos apmokymui ir išlaikymui JAV. 2013 m. vasarą „Scan Eagle“ orlaiviai jau buvo atgabenti į „Camp Walton“, kur bendra Karinių oro pajėgų ir Specialiųjų operacijų pajėgų grupė pradėjo jų bandymus.
Taigi, rugpjūtį Lietuva oficialiai tapo 77-ąja pasaulio valstybe, kurios kariuomenė kariniams tikslams naudojasi bepiločiais orlaiviais. Interneto šaltiniuose daug duomenų apie „Scan Eagle“ sistemą. Per nuotolį valdomus orlaivius paleidžia pneumatinė katapulta, jo skrydžio spindulys – maždaug 100 km, maksimalus aukštis – iki 5 km, orlaivis gali būti ore apie 12 valandų.
Kokia Lietuvos užsakymu „Scan Eagle“ sumontuota aparatūra ir kokios jos galimybės – neskelbtina informacija. Pasibaigus „Aitvaro“ misijai, orlaiviai bus grąžinti į Lietuvą, juos eksploatuos Karinės oro pajėgos krašto saugumo užtikrinimo reikmėms.
Lietuviams ir jų auklėtiniams – išskirtinis vaidmuo per artėjančius rinkimus
ISAF Specialiosioms pajėgoms vadovaujantis australų brigados generolas P. A.Kenny negaili santūrių, bet nuoširdžių pagyrimų „Aitvaro“ kariams.
„TF77 kilo iš palyginti nedidelės Lietuvos Specialiųjų operacijų pajėgų bendruomenės. Ir nepaisant savo mažo dydžio, jie tebestebina mus atliktais darbais. Lietuviai buvo pirmieji, kurie ėmėsi partnerystės su provincijos greitojo reagavimo kuopa projekto. Įspūdinga, kokį darbą jie atliko, kad ši kuopa pasiektų dabartinių standartų ir gebėjimų“, - sako generolas.
„Siekiame išugdyti junginius, kurie pajėgtų užtikrinti Afganistano žmonių saugumą. 2014 m. tęsime būtent šį darbą. Ypač sutelksime pastangas į partnerių gebėjimus apsaugoti vietos gyventojus per rinkimus. Specialioji policija, greitojo reagavimo kuopos turės išskirtinį vaidmenį užtikrinant rinkimų saugumą. Todėl tokie junginiai, kaip TF77 ir Zabulo provincijos greitojo reagavimo kuopa, atliks išskirtinį vaidmenį pasirengimo rinkimams ir jų metu“, - pabrėžia P. Kenny.
„Šiuos darbus tęsime, kol veiks NATO ISAF misija. Kas bus po 2014 metų – atviras diskusijoms klausimas. Šį sprendimą priims Afganistano, JAV ir NATO valstybių vyriausybės“, - sakė generolas.
