Šiam kilniam tikslui ŠMM panaudojo Europos Sąjungos (ES) lėšas ir pradėjo kurti Geros mokyklos koncepciją, kuri padės keisti mokyklą iš siekiančią kiekybinių rodiklių į siekiančią kokybinių. Kaip šis modelis bus įgyvendintas, kada jis bus diegiamas Lietuvos švietimo sistemoje – neaišku. Mat modelis teorinis, o apie praktinį jo įgyvendinimą bus dar galvojama ateityje.
Pristatydamas Geros mokyklos sampratą, Nacionalinės mokyklų vertinimo agentūros vadovas Gražvydas Kazakevičius pastebėjo, kad gera mokykla – tai įvairios ir kūrybiškai organizuotos pamokos, tobulėjimą skatinanti aplinka ir mokyklos atvirumas pokyčiams.
Prie tokios išvados prieita, kai ekspertai išanalizavo Naujosios Zelandijos ir Škotijos ir Šveicarijos Cugo kantono geros mokyklos modelius.
Prisitaikyti prie kintančių poreikių
Išnagrinėję futurologinį požiūrį į mokyklą – koks mokymas bus ateityje – jie nustatė, kad geroje mokykloje bus būtini nauji gebėjimai: iniciatyvumas, atsakingumas, komandinis darbas, bendradarbiavimas, gebėjimas valdyti procesą. Ir nauji suasmeninti, motyvuojantys mokymosi būdai – mokymasis grupėse, įvairiuose tinkluose, mokymasis visur ir visada – iš virtualių šaltinių.
Lietuvos mokyklų esamos situacijos apžvalga parodė, jog Lietuvoje didesnis dėmesys skiriamas kiekybei nei kokybei. „Kiekybiniai rodikliai džiugina, kokybiniai ugdymo rodikliai – mokinių rezultatai, rodo priešingą situaciją“, – rašoma Nacionalinės mokyklų vertinimo agentūros pateiktose ekspertų išvadose. Todėl, esą, mokykla turėtų didesnį dėmesį skirti kokybiniams pasiekimų rezultatams.
Pasak švietimo specialistų, mokyklos turėtų būti skirtingos, veikti ne pagal iš anksto numatytą modelį, ar visiems pritaikomas instrukcijas, bet turėtų gebėti prisitaikyti prie besikeičiančių visuomenės poreikių ir ugdyti šiuolaikinio pasaulio piliečius, gebančius ieškoti informacijos, mąstyti, spręsti problemas, galinčius ir siekiančius nuolatos mokytis ir tobulėti.
Didesnis dėmesys – gabiems mokiniams
Antradienį Seime pristatydamas Valstybinės švietimo 2013-2022 metų strategijos projektą švietimo ir mokslo ministras Dainius Pavalkis antrino ekspertams, vardydamas švietimo ydas – skirtumą tarp kaimo ir miesto mokymo kokybės, menką dėmesį atskirties grupėms ir gabiausiems.
„Pagal mokinių aukščiausio lygio pasiekimus atsiliekame nuo pirmaujančių, vis daugiau motyvacijos trūkumo ir patyčių“, – sakė jis.
Valstybinėje švietimo strategijoje minima, kad Lietuva pirmauja ES pagal darbingo amžiaus asmenų, turinčių bent vidurinį išsilavinimą, procentinę dalį dešimtuke, tačiau atsilieka pagal ikimokyklinio ir priešmokyklinio amžiaus vaikų įtraukimą į ugdymo procesą.
Naujovė – lyčių pusiausvyra tarp mokytojų
Seimui pristatytame Valstybinės švietimo 2013-2022 metų strategijos projekte užsibrėžta siekti, kad didžiąją mokykloje dirbančių pedagogų dalį sudarytų nuolat tobulėjantys ir rezultatyviai dirbantys mokytojai.
Strategijoje siūloma, kad bent penktadalis pedagogų mokyklose būtų vyrai.
„87,5 proc. šalies mokytojų, ugdančių pagal bendrojo ugdymo programas, sudaro moterys, tad tokia padėtis ne visada palanki visapusiškai ugdyti vaikus ir jaunimą“, – rašoma strategijos projekte.
Vyrų mokytojų skaičių nuo 12,4 proc. (2011 metų duomenys) siekiama padidinti iki 20 proc. 2022-aisiais.
Mažėjantis patyčių skaičius
Tarp Valstybinės strategijos rodiklių numatoma, kad per 2 mėnesius nė karto patyčių nepatyrusių mokinių dalis turėtų didėti nuo 44,6 proc. 2011 metais iki 70 proc. 2022 metais.
Taip pat norima, kad popamokinėje veikloje dalyvautų absoliučiai visi vaikai – neformaliojo švietimo galimybėmis mokykloje ir kitur pasinaudojančių vaikų dalis turėtų didėti nuo maždaug 25 proc. šiuo metu iki 100 proc. 2022 metais.
Daugiau vaikų turėtų lankyti darželius - siekiama, kad ikimokyklinio ugdymo įstaigas lankančių 4-6 metų amžiaus vaikų dalis didėtų nuo 78,4 proc. šiuo metu iki 95 procentų 2022 metais.
