Dukart Lietuvos Vyriausybei vadovavęs G.Vagnorius portalui lrytas.lt prisipažino, kad jo sukurta Krikščionių partija neturi perspektyvų. Jis pasirinko Darbo partiją, kuri, anot politiko, geriausiai atstovauja centro dešiniųjų ideologijai.
G.Vagnoriaus negąsdina Darbo partiją krečiantys skandalai ir teisme nagrinėjama juodosios buhalterijos byla. Esą jungiantis su Darbo partija siekiama ilgalaikių tikslų. Teigiama, kad po jungtuvių Darbo partija (leiboristai) gali susigrąžinti savo senąjį pavadinimą, kuris artėjant teismo nuosprendžiui buvo pakeistas susijungus su Leiboristų partija.
Derybos bus greitos?
G.Vagnorius sako, kad naujoje partijoje postai jam nėra svarbūs. Esą daugiausia deramasi dėl ideologinių dalykų.
„Jungtuvės vyksta abipuse iniciatyva. Kaip žinote, neparlamentinių partijų veikla Lietuvoje yra faktiškai uždrausta. Jos neturi teisės gauti jokios paramos net iš savo partijos narių. Tai faktiškai jos negali veikti. Kitas dalykas – neišvengiamai artėja tas metas, kada Lietuvoje, kaip ir kitose Europos valstybėse, liks tik trys partiniai blokai: kairė, dešinė ir centras. To nematyti būtų neleistina“, – kalbėjo Krikščionių partijos vadovas.
Kodėl krikščionys jungiasi su Darbo partija, o ne Tėvynės sąjunga, kuri turėtų būti ideologiškai artimesnė?
„Deja, tenka konstatuoti, kad parlamente dešiniųjų partijų neliko. Konservatorių partija labiau panaši į Socialistų partiją, bent jau pagal vakarietiškus ekonominius, socialinius, užsienio politikos standartus. Mes buvome ir liekame centro dešiniųjų pažiūrų ir pagal ekonominę bei socialinę politiką panašios krypties laikome Darbo partiją, taip pat socialdemokratus, nors jie kairesnė partija“, – sakė G.Vagnorius.
Jis tikisi, kad derybos bus baigtos per pusantro mėnesio. Per tą laiką reikės surengti partijų suvažiavimus, jungtinį partijos suvažiavimą.
Reputacija baimės nekelia
G.Vagnorius mano, kad derybos su „darbiečiais“ bus sėkmingos, nes abi pusės rodo susidomėjimą. Tiesa, jis neslepia, kad kai kurie Krikščionių partijos skyriai jungtuvėms nepritaria.
Krikščionių partija skaičiuoja turinti daugiau kaip dešimt tūkstančių narių, Darbo partija – apie 17 tūkst. Todėl G.Vagnorius nemano, kad krikščionys Darbo partijoje ištirps.
Pasak ekspremjero, jo vadovaujama partija turi apie 20 aktyvių skyrių. Tikimasi, kad jų vadovai galėtų gauti postus skyriuose.
Koks postas naujoje partijoje numatytas G.Vagnoriui?
„Apie tai mažiausiai galvoju ir su niekuo nekalbėjau. Bent jau man tai nėra svarbiausias dalykas“, – tvirtino krikščionių lyderis. Jis teigė, kad dar nėra aptartas jungtinės jėgos dalyvavimas Europos Parlamento rinkimuose.
Darbo partiją lydintis skandalų šleifas, krintantys reitingai G.Vagnoriaus taip pat negąsdina. Jis sako, kad partijos jungiasi žiūrėdamos į tolimą perspektyvą ir jis ja tiki.
Darbo partijos lyderis Vytautas Gapšys apie artėjančias jungtuves su Krikščionių partija bendražygiams pranešė partijos tarybos posėdyje prieš savaitę. Šis projektas pristatomas kaip centro jėgų konsolidacija.
„Darbiečių“ vicepirmininkė Virginija Baltraitienė džiaugiasi, kad krikščionys sustiprins kai kuriuos Darbo partijos skyrius. Ji patvirtino, kad krikščionys po jungtuvių naujoje partijoje gaus vieną pavaduotojo postą, partija svarsto galimybę susigrąžinti senąjį vardą.
Priglaudė ir A.Paulauską
Krikščionių partija gali būti ne pirma įsiliejusi į Darbo partijos gretas. Visiškai neseniai ji susijungė su Leiboristų partija, o dar anksčiau priglaudė politinį fiasko patyrusios Naujosios sąjungos lyderį Artūrą Paulauską su komanda. Tiesa, nemažai Naujosios sąjungos atstovų per jungtuves pasirinko ne Darbo partiją, o socialdemokratus, liberalcentristus.
G.Vagnorius du kartus vadovavo Vyriausybei kaip konservatorius. Vėliau 2000-aisiais po konfliktų partijoje su savo šalininkais įkūrė Nuosaikiųjų konservatorių sąjungą. Po ketverių metų ši partija transformavosi į Krikščionių konservatorių socialinę sąjungą, o 2010 m. – į Krikščionių partiją.
Netrukus Seime buvo įkurta Krikščionių frakcija, kurios branduolį sudarė perbėgėliai iš kitų partijų. Praėjusiuose Seimo rinkimuose partija pasirodė nesėkmingai. Už ją balsavo 1,2 proc. rinkėjų.
Daug naudos neduos?
Vilniaus universiteto dėstytojas politologas Mažvydas Jastramskis mano, kad G.Vagnoriaus kaip politiko potencialas yra menkas, tačiau ambicijų jis dar turi daug. Tai, kad jo populiarumas – jau praeityje, rodo ir silpnas pasirodymas Seimo rinkimuose Telšiuose, kur jis anksčiau būdavo išrenkamas.
„Manau, G.Vagnorius rinkosi tą partiją, kuri sutiko jį priimti“, – spėjo politologas. Jis mano, kad Tėvynės sąjunga nebūtų sutikusi priimti atgal buvusį savo narį, į tai neigiamai būtų sureagavę konservatorių rinkėjai.
Kokia nauda iš jungtuvių Darbo partijai?
„Gal jie tikisi kiek pagerinti savo reputaciją, papildyti partijos ir rėmėjų gretas. Darbo partija dėl to tikrai nieko nepraras. Nemanau, kad jos rinkėjai neigiamai įvertins G.Vagnoriaus priėmimą. Tačiau kalbant iš esmės, didelių pokyčių politikoje dėl to nebus. Jei prie vieneto prisijungia nulis, lieka tas pats vienetas“, – kalbėjo politologas.
