Gal jau rytoj paštininkas įteiks jums procesinius dokumentus ir šaukimą į teismą, iš kurio sužinosite: „Jums iškelta baudžiamoji byla, jūsų statusas – kaltinamasis.” Net ne įtariamasis. Ir jums gresia reali laisvės atėmimo bausmė.
Jūs visai nesitikėjote, kad baudžiamoji byla jums gali būti iškelta už tai, kad jūsų automobilio šoną nubraižiusią kaimynę prieš porą metų išvadinote višta, o tai girdėjo jos draugė.
Arba kad viešai paskelbėte, jog ponas A. yra alkoholikas, nes dažnai vaikšto neblaivus, apsivėmęs ir apsidirbęs.
Arba tai, kad ponas B. išprievartavo, parašėte anksčiau, negu teismas už tai jį nuteisė ir pasodino į kalėjimą.
Visais atvejais tie asmenys gali kreiptis į teismą privataus kaltinimo tvarka ir pareikalauti už jų garbės ir orumo įžeidimą net milijono, nes, kaip žinoma, lietuvių garbė tiek ir kainuoja. Net tuo atveju, jei nuo to tariamo įžeidimo būtų praėję ir keleri metai.
Būdas iškelti asmeniui bylą privataus kaltinimo tvarka vis populiaresnis, nes yra labai paprasta – nereikia nei surinkti įrodymų, nei mokėti žyminio mokesčio.
Vienoje gretoje su žmogžudžiu
Netikite, manote, kad juokauju? Bet juokai jums tuoj išdulkėtų, jei sužinotumėte, jog teisme jūsų byla bus padėta ant vienos lentynos su žmogžudžio byla.
Juk jūs abu būsite kaltinamieji baudžiamojoje byloje.
Vadinasi, ir jums taikomos priemonės bus tos pačios. Planavote, kaip įprastai, praleisti rudens atostogas Sicilijoje? Teks jas praleisti, kaip galbūt ir vasaros atostogas, namuose.
Nes teismas jūsų laisvę gali apriboti areštu, kol vyks procesas.
Norėtumėte parduoti savo butą, namą ar sklypą, nes spaudžia skolos ar ligos? Nepavyks!
Teismo sprendimu gali būti neribotam laikui areštuotas jūsų turtas (nes gali prireikti to milijono).
Na, gal už tą „vištą” ir nemokėsite milijono, bet jei įžeista kaimynė nėra višta, kokius 10 tūkstančių litų turėtų prisiteisti.
Dėmė visam gyvenimui
Maža to. Tuos kelerius metus, kol gali trukti procesas, bet kas, susiradęs internete jūsų dosjė, perskaitys: „Teisiamasis”. Ir niekas nesiaiškins, už ką?
Su tokiu antspaudu jūs tikrai negalėsite kandidatuoti nei į Lietuvos prezidentus, nei į tarnybą konkurso būdu, nei į Nacionalinę kultūros ir meno premiją, nei gauti verslo užsakymo.
Kai po kelerių metų tąsymosi teismuose bus pripažinta, kad nėra už ką jūsų nuteisti, jūsų asmeninėje anketoje išliks įrašas „Teistas”. Na, ir kas, kad nenuteistas. Tas įrašas niekada nebus panaikintas.
Viskas labai paprasta
Bet piliečio, privataus kaltinimo tvarka tapusio teisiamuoju baudžiamojoje byloje už tai, kad kaimynę išvadino višta, o nuteistą prievartautoją – prievartautoju, padėtis nuo teisiamojo žmogžudžio vis dėlto skiriasi.
Tik vienu punktu. Žmogžudys turi teisę paduoti apeliaciją Aukščiausiajam teismui, o pilietis, kuris apkaltintas privataus kaltinimo tvarka, tokios teisės neturi.
Privataus kaltinimo bylose kasacijos nėra. Tokios bylos nagrinėjimas baigiasi antrosios instancijos teisme. Ir viskas!
Gal dėl to tas būdas – kreiptis į teismą privataus kaltinimo tvarka – ir vadinamas supaprastintuoju. Juk viskas labai paprasta.
Ligoniui atstovaus advokatas
Kas turi teisę nepatikusį asmenį paversti teisiamuoju baudžiamojoje byloje?
Visi. Mat pirma – jei kreiptumėtės į teismą civilinės atsakomybės tvarka, reikėtų mokėti žyminį mokestį.
Kreipiantis privataus kaltinimo tvarka žyminio mokesčio mokėti nereikia.
Antra – nereikia net advokato. Surašei popieriuje ranka skundą ir nunešei į teismą. Tegul jis ir aiškinasi. Advokato reikia, jei pilietis yra neveiksnus.
Tai reiškia – jeigu esi pripažintas psichikos ligoniu, bet aiškiai matei, kaip tavo kaimynas su nusileidusiais marsiečiais ištrypė tavo kiemą ir prispjaudė į šulinį, tuo įžeisdami tavo garbę ir orumą, skundą teismui už tave privalo surašyti advokatas.
Suprantama, nemokamai, nes pinigų neturi. O toliau – vėl teismo reikalas. Tegul jis išsikviečia į teismą ir tuos marsiečius!
Kas yra garbė?
Ar reikia stebėtis, kad Lietuvos teismai užversti skundais privataus kaltinimo tvarka?
Skundus rašo, kas netingi. Teismai privalo juos priimti, o teisėjai nagrinėti lygiomis teisėmis kaip žmogžudžių ir prievartautojų nusikaltimus, užuot pastariesiems skyrę daugiau dėmesio.
Pagrindinis skundų privataus kaltinimo tvarka motyvas – įžeista mano garbė ir orumas.
– Kaip teisėjas gali įvertinti tokias sąvokas kaip piliečio, padavusio skundą dėl įžeidimo ar šmeižto, nuspręsti, kokiu mastu jam padaryta žala? Kas vienam atrodo įžeidimas ar šmeižtas, kitam – tik muilo burbulas? – „Lietuvos rytas” pasiteiravo advokato Valdemaro Bužinsko.
– Bylos dėl įžeidimo ir šmeižto nėra paprastos, jos iš teisėjų reikalauja didelių intelektualinių sąnaudų.
Kaip nustatyti ribą – ar buvo apšmeižta ir įžeista?
Pagrindinis kriterijus yra visuomenės vertinimas, bet jis taip pat kinta. Kinta ir privataus gyvenimo, ir šeimos santykių moralės supratimas.
Pavyzdžiui, anksčiau posakis „merga su vaiku” buvo įžeidimas. Dabar tai natūrali daugelio neištekėjusių ir pagimdžiusių moterų būsena.
„Vesiu savo vaiko motiną”, – viešai pasako ne vienas žinomas asmuo. Ir niekas neįsižeidžia.
Tad parašiusi straipsnį apie poną B. jūs atsiduriate jo vertinimo rankose. Jūs manote, kad neparašėte nieko įžeidžiančio. O jam atrodo kitaip.
Ir nuspręsti privalo teisėjas.
Teisėjas neturi įrodymų
– Kuo teisėjas remiasi nagrinėdamas tokį skundą?
– Čia vėl iškyla didžiausia problema. Jis neturi kuo remtis.
Privataus kaltinimo bylose ikiteisminis tyrimas neatliekamas, kaltės įrodinėjimo mechanizmo nėra. Asmuo parašė pareiškimą, išdėstė savo nuoskaudas, kad jūs jį įžeidėte. Teismas pareiškimą priima ir privalo nagrinėti.
Teisėjas savo rankose daugiau nieko neturi – tik tą pareiškimą ir laikraščio iškarpą, jei kaltinamas žurnalistas.
Ką teisėjas gali nustatyti? Jis gali pasiūlyti susitaikyti. Bet prie pareiškimo ieškovas dažniausiai prideda civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos padarymo, pavyzdžiui, žalą įkainoja 10 000 litų.
Kaip vyks susitaikymas? Tie 10 000 litų atsidurs ieškovo rankose – to jis ir norėjo.
Jei jūs nesutinkate taikytis ir mokėti, teisėjas pradeda nagrinėti ieškinį. Ir jūsų statusas automatiškai tampa kaltinamojo, net ne įtariamojo.
Kaltas be įrodymų
– Žmogus iškart tampa kaltinamuoju, nors jo kaltė dar neįrodyta?
– Taip. Todėl bylos privataus kaltinimo tvarka ir vadinamos supaprastintomis. Supaprastinta tvarka jūs tik op ir jau kaltinamasis be jokio tyrimo.
Įgaunate tokį pat statusą kaip asmuo, ką nors nužudęs, pavogęs ar išžaginęs. Esate vienoje gretoje.
Procesas gali vykti ne vienus metus. Tai kas nors susirgs, tai advokatas neateis. Ir visą tą laiką jūsų anketoje bus parašyta – teisiamasis.
Dalyvaujate konkurse eiti naujas pareigas? Dažname klausimyne yra klausimas – ar nebuvote, nesate teisiamas? Ir niekas neprašys paaiškinti, kodėl? Darbdavys pažiūrės – ne, ne, kam man toks tipas reikalingas?
Po kelerių metų būsite išteisintas. Bet karjera jau sugriauta.
Po tiek kančių žmogus net nebesidžiaugia pripažintas nekaltu – kiek jis turėjo vaikščioti į teismus, gal ir skaityti apie save laikraščiuose, teisintis šeimai, giminėms ir kolegoms.
– Bet kokiu atveju žmogus savaime jau yra nubaudžiamas, nesvarbu, kaip jo byla baigtųsi?
– Visiškai teisingai.
– Bet tokia supaprastinta tvarka labai naudinga paprasčiausiam kerštui? Pritrūkai pinigų ar supykai ant kaimyno, žurnalisto – še tau skundas privataus kaltinimo tvarka! Dabar kapstykis.
– Teisingai supratote. Ir kapstosi žmonės, dirba teisėjai, teismai plyšta nuo tokių skundų.
– O skundėjui – jokios atsakomybės?
– Ar išteisintas žmogus po kelerių metų tampymosi panorės dabar jau savo skundėją paduoti į teismą? Vargu.
Aukomis tampa žurnalistai
– Kokių profesijų žmonės turi daugiausia galimybių būti apskųsti privataus kaltinimo tvarka?
– Galimybę tapti kaltinamaisiais turi visi Lietuvos piliečiai. Žmogus gali net neįsivaizduoti, kad kokiu nors žodžiu ar veiksmu įžeidė bylinėtis linkusį pilietį ir šis tuoj pasinaudojo policijos, kuri atsisakė pradėti tyrimą, patarimu kreiptis į teismą privataus kaltinimo tvarka.
Tas ir kreipėsi – juk nieko nekainuoja, o nervus patampys.
Jūs, žurnalistai, turite labai daug galimybių tapti kaltinamaisiais privataus kaltinimo tvarka.
– Tuo daug kas tiktai pasidžiaugs – taip ir reikia tiems „žurnaliūgoms”!
– Ir labai apsiriks. Nežinia kada ir tam apsidžiaugusiam prireiks žurnalisto pagalbos, kai valdiškose įstaigose neras teisybės.
Jei jūs rengsite tiriamąjį straipsnį, kaip jums seksis rašyti, jei dėl jūsų kito straipsnio jums pradėta baudžiamoji byla?
Jūsų mintys sukaustytos. Baudžiamojo kodekso 154-asis straipsnis numato baudą, laisvės apribojimą ar laisvės atėmimą. Kur yra teorinė tikimybė, šalia eina ir praktinė galimybė. Jūs vienas du – ir Panevėžio moterų kalėjime!
Tad kaip jums sektųsi atlikti savo profesinę pareigą – rašyti, kai kabo tokia grėsmė?
Kenčia jūsų darbas. Tai yra tik jūsų profesijos žeminimas, savotiškas apynasris žurnalistams, – o to daug kas nori.
Rimtas žurnalistas turi rimtų problemų, labai rimtas – labai rimtų problemų. Tik nežinau, ar žurnalistus tai paguos.
Suprantama, žurnalistai privalo laikytis etikos normų. Jų veiksmus galima apskųsti civiline tvarka, kreiptis į Žurnalistų etikos komisiją. Bet už tai kelti baudžiamąsias bylas – nesąmonė, kuri gal egzistuoja tik Lietuvoje.
– Kas sukūrė tą skundo privataus kaltinimo tvarka įstatymą?
– Autorystės nepavyksta nustatyti. Visi stebisi, visi ginasi. Bet jis atsirado su naujuoju Baudžiamuoju kodeksu 2000-aisiais.
Šie dalykai turėtų išnykti iš Baudžiamojo kodekso, būti dekriminalizuoti. Bet kol kas jokių poslinkių nėra. Teismai dirba išsijuosę.
Konstitucijai neprieštarauja?
2006 m. Konstitucinis teismas išnagrinėjo apylinkės teismų kreipimąsi dėl Baudžiamojo kodekso 154-ojo straipsnio už šmeižtą atitikties Konstitucijai.
Buvo išaiškinta, kad tai neprieštarauja Konstitucijai, bet reikalauja taisymo ir reglamentavimo.
Tačiau iki šiol dar nieko nepataisyta.
Teismuose mažėja bylų civiline tvarka, teismai užverčiami bylomis supaprastintu būdu – privataus kaltinimo tvarka.
Kadangi tos bylos automatiškai tampa baudžiamosios, teisėjai nebespėja laiku nagrinėti nužudymo, išžaginimo bylų. Gaišta laiką aiškindamiesi, kas yra runkelis?
Nėra kam rinkti įrodymų
– Kaip tokią padėtį vertina patys teisėjai?
– Aš pats skatinau kreipimąsi į Konstitucinį teismą, dalyvavau jo posėdžiuose. Problema po Konstitucinio teismo išaiškinimo liko.
Teismui perkelta pareiga rinkti įrodymus, nes nėra ikiteisminio tyrimo.
Bet Baudžiamasis kodeksas nurodo – įrodymus turi teisę rinkti tik prokuroras.
Tai yra pagrindinė problema, – teigė Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Olegas Šibkovas.
– Kodėl bylose privataus kaltinimo tvarka panaikintas ikiteisminis tyrimas?
– Matyt, todėl, kad būtų sutaupyta lėšų. Todėl praleidžiama įrodymų rinkimų stadija, supaprastinama. Bet ta pareiga neteisėtai perkeliama teisėjui.
O kaip jam tą pareigą įvykdyti be tyrimo, jei abu – ir skundėjas, ir apskųstasis – vienas kitą kaltina šmeižtu?
– Ar tiesa, kad, nepaisant to, kad žmogus bus išteisintas, jo anketoje liks įrašas – „teistas”?
– Taip. Žmogus tampa kaltinamuoju nuo bylos pakliuvimo į teismą dienos.
– Tad kurį laiką to net nežino, jei iškart negavo procesinių dokumentų?
– Taip, nežino, niekas nepasakė, nes nebuvo ikiteisminio tyrimo. Nors žmogus būtų išteisintas, bet teismų statistikoje bus parašyta – jis buvo traukiamas atsakomybėn.
Tai taip pat neteisinga.
– Ar jūs, kaip teisėjas, privataus kaltinimo bylose įžiūrėtumėte ir keršto, pasipelnymo motyvų?
– Taip. Kaltintojai gali visaip manipuliuoti – prašyti žmogui paskirti kardomąją priemonę, areštą, neleisti išvykti iš Lietuvos. Apkaltintas žmogus išgyvena stresą. Jei nukentėjusiu pasiskelbęs asmuo nesąžiningas, jis gali turėti ir keršto motyvą.
Teisėjas visais atvejais, net kai įžeidimas menkas, privalo priimti nuosprendį, aprašyti situaciją. Ir tai pakliūva į viešumą.
– Kaip manote, ar reikėtų pakeisti privataus kaltinimo procesą?
– Būtinai. Reikėtų, kad policija, atvykusi pagal pranešimą, įsitikintų, kad tikrai yra nusikaltimas, ir perduotų surinktą medžiagą, kad su ja nukentėjęs asmuo galėtų eiti į teismą.
Juk teisėjai patys negali nuvažiuoti į įvykio vietą ir surinkti įrodymų. To neleidžia Baudžiamasis kodeksas.
Sunkiai suvokiama, kam reikalingi tokie procesai privataus kaltinimo tvarka, kurie tampa Lietuvoje vis populiaresni, nes yra labai paprasti? Formaliai užkardos jiems nėra.
Sudaryta palanki terpė bylinėtis
Liudvika Meškauskaitė
Advokatų tarybos pirmininko pavaduotoja
„Bylos privataus kaltinimo tvarka yra labai supaprastintos – nereikia žyminio mokesčio, nėra kasacijos. Bet bėdų daugiau. Atsiranda palanki terpė bylinėtis. Teisėjų kompetencija čia menka, nes nėra surinktų įrodymų. Nelengva ir advokatams.
Tokios bylos iškart žmogui uždeda antspaudą – nuteistas, nors jis gali būti nuteistas tik dėl 5 litų.
Toks asmuo negalės dirbti tam tikrų darbų – notaro, antstolio, advokato, teisėjo visą gyvenimą, nes bus teistas.
Paradoksas – jei įžeidėte prezidentę, būsite nubaustas administracine tvarka ir teistumo neturėsite, sumokėsite baudą.
Jei įžeidėte privatų asmenį, kaimyną ar kolegą, jums – baudžiamoji atsakomybė!
Kodėl toks skirtumas? Neaišku. Todėl, kad Lietuvoje nesubalansuota atsakomybė.
Dauguma Europos Sąjungos šalių, net Rusija atsisako baudžiamosios atsakomybės dėl kaltinimo privačia tvarka. Aišku, šmeižtas yra baustinas.
Bet tam yra civilinis procesas, administracinė atsakomybė. Civilinė byla neturi tokių baisių pasekmių žmogui, kuris galbūt net nebuvo kaltas.
Dabar Lietuvoje ta tvarka labai piktnaudžiaujama.
Priimant tokį įstatymą gal nebuvo apie tai pagalvota.
Lietuvos advokatūra registruoja Seime pataisą, dabar vyksta diskusijos.
Matome bėdą – privatus kaltinimas yra problemiška. Reikėtų jo atsisakyti.”
Kaliniai rado naują pramogą
Donatas Kiauzaris
Nacionalinės teismų administracijos Teismų veiklos analizės skyriaus vedėjas
„Planuojama, kad apylinkių teismams bus perduotos ir fizinių asmenų bankroto bylos. Taip apylinkės teismai bus perkrauti darbais. Tai lemia skubotesnius teisėjų sprendimus, o už juos lekia teisėjų galvos.
Vis labiau tampa populiaru, kad bausmę atliekantys nusikaltėliai kreipiasi į teismus privataus kaltinimo tvarka, skųsdamiesi kitais nuteistaisiais, žiniasklaida.
Jie vežiojami iš bausmių atlikimo vietų į teismus. Jiems pramoga, spektaklis, o valstybei – išlaidos vežant iš Šiaulių į Vilnių.
Kad nereikėtų jų konvojuoti, planuojama įdiegti šveicarišką konferencijų vaizdo įrangą visose kalinimo įstaigose ir teismuose, esančiuose kalinimo įstaigų apylinkėse.”
