S.Vaicekauskienė iš savivaldybės lėšų išieškojo virš 8,5 mln. litų, tai ji padarė gavusi teismo vykdomąjį raštą, išduotą pagal bendrovės „Kamesta“ prašymą. Ši suma – tik dalis teismo priteistos skolos už tai, kad savivaldybė nevykdo taikos sutarties ir neatsiskaito su verslininkais už jų pastatytą Aleksoto tilto transporto mazgą. Šios operacijos kaina - 342 tūkst. litų, tiek pagal patvirtintus įkainius skolininkas sumoka už skolą išieškančio antstolio veiksmus.
Penktadienį Kauno savivaldybė išplatino pranešimą spaudai, kuriame žeriami kaltinimai S.Vaicekauskienei.
Pasipiktino, kad antstolė dirbo savo darbą
Savivaldybės atstovai tikina, kad dar liepos 18 d. drastiškai perskirsčius biudžetą, buvo rezervuoti 9 mln. litų skirti skolai padengti.
Kodėl turėdama rezerve šią pinigų sumą savivaldybė jų iškart nesumokėjo „Kamestai“, lieka neaišku. Kaip ir tai, kodėl buvo delsiama ir laukiama momento, kai antstolis pradės išieškojimo procedūrą.
„Kuomet Kauno apygardos teismas patenkino bendrovės „Kamesta“ prašymą išduoti vykdomąjį raštą dėl lėšų išieškojimo, Kauno miesto savivaldybė pasinaudojo teise apskųsti šią nutartį.
Apeliacinės instancijos teismas praėjusį ketvirtadienį, rugsėjo 5 dieną, panaikino Kauno apygardos teismo nutartį ir pavedė šį klausimą nagrinėti iš naujo.
Rugsėjo 10 dieną, kuomet dėl neaiškių priežasčių buvo areštuotos beveik visos Kauno miesto savivaldybės sąskaitos, paaiškėjo, kad apeliacinės instancijos teismas vis tik ne panaikino, o tik iš dalies pakeitė Kauno apygardos teismo nutartį, kuria buvo išduotas vykdomasis raštas dėl lėšų išieškojimo. Dėl nesuprantamų priežasčių Kauno miesto savivaldybė apie tokį žingsnį informuota nebuvo“, - teigiama Kauno savivaldybės pranešime.
Taip pat priekaištaujama, kad vykdomuosius raštus gavusi antstolė nesikreipė į savivaldybę prašydama pinigus pervesti geruoju.
„Apie rugsėjo 10 d. S. Vaicekauskienės pradėtus vykdymo veiksmus Kauno miesto savivaldybė sužinojo tik iš to, kad areštuotos praktiškai visos savivaldybės sąskaitos ir vykdomas masinis nuskaitymas. Savivaldybei susisiekus su Kauno apygardos teismu paaiškėjo, kad rugsėjo 10 d. rytą buvo išduotas vykdomasis raštas. Antstolė apie vykdymą Kauno miesto savivaldybę informavo tik areštavusi lėšas ir pradėjusi nuskaitymą nuo jų“, - piktinasi Kauno savivaldybės atstovai.
Pinigai rezervuoti, tačiau gražiuoju nesumokėti?
Antstolė S.Vaicekauskienė lrytas.lt žurnalistui sakė, jog kalta nesijaučia, o žeriamus priekaištus vadino teismo sprendimo vykdyti nenorinčių, gražiuoju priteistos ir taikos sutartimi patvirtintos skolos nenorinčių grąžinti Kauno savivaldybės veikėjų noru prieš visuomenę pasirodyti aukų rolėje.
„Man keistai skamba teiginiai, jog lėšos buvo jau anksčiau rezervuotos. Jeigu taip ir buvo, kodėl tuomet jų iš karto nepervedė į „Kamestos“ sąskaitą, o laukta, kol bendrovė iš teismo gaus vykdomąjį raštą ir jį perduos man“, - svarstė S.Vaicekauskienė.
Antstolė minėjo, kad savivaldybė su jos užsakymu Aleksoto tilto transporto mazgą pastačiusia, tačiau pinigų negavusia „Kamesta“ jau buvo pasirašiusi taikos sutartį, turėjo galimybę joje numatytas lėšas nuo 2012 metų spalio iki šių metų birželio išmokėti dalimis.
Tai, kad buvo areštuotos beveik visos savivaldybės sąskaitos antstolė vadina įprasta praktika. Šių metų kovo mėnesį ji iš savivaldybės išieškojo 2,5 mln. litų skolą, tačiau Kauno vadovų nurodytoje sąskaitoje tokios pinigų sumos nebuvo.
„Mes kompiuterinėje sistemoje matome tik sąskaitų numerius, informacijos kiek jose yra lėšų negauname. Jeigu mes areštuosime vieną sąskaitą, kurioje neužteks pinigų, kas gali garantuoti, kad iš kitų sąskaitų nebus pervedamos lėšos“, - svarstė antstolė.
Pasak S.Vaicekauskienės, lėšų išieškojimas prasidėjo praėjusį antradienį, o pinigų perteklius buvo grąžintas mažiau nei per parą.
„Nesuprantu, kodėl savivaldybė mane kaltina, jog nesiunčiau raginimo gražiuoju sumokėti skolą. Įstatymai nenumato, jog šis raginimas turi būti siunčiamas, kai yra nurodytas skolos grąžinimo terminas. Savivaldybė šią aplinkybę puikiai žinojo, nes kovo mėnesį skundė mano veiksmus teismui, esą negavo raginimo. Teismas jų skundą atmetė konstatuodamas, kad raginimas nėra reikalingas, antstolis gali areštuoti sąskaitas“, - pasakojo S.Vaicekauskienė.
Skandalas gali iš postų išvesti miesto vadovus
Lrytas.lt žiniomis, jau kitą savaitę bendrovės „Kamesta“ atstovai žada kreiptis į teismą prašydami išduoti vykdomąjį raštą kitos skolos dalies – 2,5 mln. litų – ieškojimui iš Kauno savivaldybės.
Kauno savivaldybės vadovams delsus laiku atsiskaityti su „Kamesta“ ir antstolei areštavus sąskaitas, opozicijoje esantys miesto tarybos nariai ketvirtadienį prakalbo apie galimą interpeliaciją merui Andriui Kupčinskui ir Savivaldybės administracijos direktoriui Dainiui Ratkeliui.
Politikus papiktino tai, kad delsimas laiku atsiskaityti mokesčių mokėtojams kainavo itin brangiai. Už antstolės atliktus veiksmus iš miesto sąskaitų buvo nurašyta 342 tūkst. litų.
Nepanoro mokėti už atliktus darbus
Lrytas.lt jau anksčiau rašė apie dešimtmečio skandalu pretenduojantį tapti ir itin brangiai kainuosiantį Kauno politikų ir statybų bendrovės „Kamesta“ nesutarimą.
Ši istorija prasidėjo dar 2005 metais, kai pinigų neturėjusiai tuomečio mero Arvydo Garbaravičiaus vadovaujamai savivaldybei reikėjo rasti išeitį, kaip sutvarkyti remontuoto Aleksoto tilto prieigas.
Nuspręsta imtis tam laikmečiui itin novatoriško sprendimo – skelbti koncesijos konkursą ir ieškoti bendrovės, kuri sutiktų kairįjį prietiltį įrengti savomis lėšomis. Tokiu atveju miestas gautų transporto mazgą, už kurį kasmet jį pastačiusiems verslininkams mokėtų nustatytą mokestį. Po kurio laiko, kai baigtųsi koncesijos sutartis, įsipareigojimai nutrūktų, ir objektas atitektų miestui.
2005 metų liepos 17-ąją tuomečio Kauno mero, liberalcentristo A. Garbaravičiaus vadovaujama savivaldybės taryba priėmė sprendimą dėl koncesijos sutarties, numatė jos kainą – per 25 metus išmokėti 59,3 mln. ir įpareigojo savivaldybės administracijos direktorių pasirašyti sutartį su koncesijos konkursą laimėjusia bendrove „Kamesta“. Transporto mazgas tapo „Kamestos“ nuosavybe, jį bendrovė įpareigota prižiūrėti ir eksploatuoti.
Tų pačių metų rugpjūčio 1-ąją sutartis buvo pasirašyta, sutvarkius reikiamus dokumentus pradėti kairiojo prietilčio transporto mazgo statybos darbai.
2008 metų gegužę savivaldybės komisija pasirašė naujai pastatyto objekto pripažinimo tinkamu naudotis aktą. Konstatuota, kad kairysis prietiltis tenkina nustatytus reikalavimus. Pagal koncesijos sutartį, savivaldybė „Kamestai“ turėjo 25 metus mokėti nustatyto dydžio - per 2 mln. litų - koncesijos mokestį, taip pat kas ketvirtį pervesti nuo transporto mazgu pravažiavusių automobilių skaičiaus priklausančią sumą.
Tačiau Kauno vadovai pinigų už atliktus darbus mokėti nesiteikė. Nuolatos ieškota priekabių, galiausiai koncesijos sutartis vienašališkai nutraukta. Po ilgai trukusio teismų maratono „Kamesta“ pasiekė, jog su savivaldybe būtų pasirašyta ir teismo patvirtinta taikos sutartis, joje numatytas skolų grąžinimo grafikas.
Deja, miesto vadovai nesiteikia jos vykdyti, o beviltiškai pralaiminti teisminius procesus ir toliau nenori sumokėti priteistų pinigų verslininkams.
