L.Giros paminklas dar nuo 1977 m. stovėjo prieš Švietimo ir mokslo ministeriją A.Volano gatvėje. Tačiau trečiadienio rytą jis atsidūrė savivaldybės įmonės „Grinda“ aikštelėje Justiniškėse šalia antrojo troleibusų parko.
Žygių prieš rašytojo paminklą prieš kelerius metus ėmėsi sostinės politiniai kaliniai, tremtiniai ir kitų dešiniųjų organizacijų atstovai. Prieš dvejus metus jie surengė piketą prie ministerijos ir pareikalavo nugriauti L.Giros paminklą. Po kurio laiko dėl paminklo demontavimo į Vilniaus miesto savivaldybę ir Kultūros ministeriją kreipėsi tuometis švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius.
Ministerija teigė, kad L.Giros paminklas yra buvusios okupacinės valdžios padėkos ženklas žmogui, kuris aktyviai bendradarbiavo su Lietuvą okupavusia Sovietų Sąjunga, buvo vienas Liaudies Seimo narių, vykusių į Maskvą prašyti, kad Lietuva būtų priimta į Sovietų Sąjungos sudėtį. Todėl šiam paminklui miesto centre - ne vieta.
Likimą svarstė dvejus metus
"Į savivaldybę ir Kultūros ministeriją kreipėmės mano iniciatyva. L.Gira yra prieštaringai vertinamas veikėjas, prisidėjęs prie Lietuvos okupacijos", - portalui lrytas.lt sakė G.Steponavičius.
Anksčiau L.Giros paminklas buvo įrašytas į Kultūros vertybių registrą, tačiau prieš trejus metus jis buvo išbrauktas iš saugomų objektų sąrašo.
Taip nuspręsta dėl to, kad paminklas esą neatitinka amžiaus cenzo ir neturi meninės vertės. „Tai reiškia, kad šis paminklas nevertingas kultūros paveldo požiūriu ir neturi būti saugomas toje vietoje, kurioje šiuo metu yra pastatytas“, – nutarė Kultūros ministerija.
Kaip portalui lrytas.lt teigė Vilniaus miesto savivaldybės Miesto ūkio departamento atstovai, diskusijos dėl L.Giros iškėlimo savivaldybėje truko dvejus metus. Galiausiai per pasitarimą pas merą nutarta paminklą iškelti ir surasti jam kitą vietą.
„Buvome susitikę su L.Giros artimaisiais. Jie tam neprieštaravo. Greičiausiai paminklas bus iškeltas į L.Giros gatvę Fabijoniškėse, tačiau galutinis sprendimas dar nėra priimtas“, – tvirtino savivaldybės atstovas.
L.Giros paminklas nėra vienintelis, dėl kurio likimo savivaldybėje verda diskusijos. Demontuoti prašoma ir Žaliojo tilto skulptūras.
Rašytojas mena sovietmetį
Politikai teigia, kad L.Gira Vilnių lankantiems turistams iki šiol pristatomas, kaip žmogus, kuris prisidėjo prie lietuvių trėmimo į Sibirą.
L.Gira gimė Vilniuje 1884 m. Jis yra pristatomas kaip lietuvių poetas, dramaturgas, kritikas, publicistas, kultūros veikėjas. Tarpukario laikais jis dirbo Valstybės dramos teatre, Švietimo ministerijoje, įvairių laikraščių redakcijose, vadovavo rašytojų draugijai. Jis oponavo prezidento Antano Smetonos valdžiai ir yra apibūdinamas kaip žmogus, tarnavęs visoms valdžioms. 1919 m. jis kelis mėnesius dirbo Lietuvos saugumui.
1940 m. L.Gira buvo paskirtas Lietuvos Liaudies Seimo atstovu, dalyvavo SSRS parlamento sesijoje, kurioje Lietuva buvo priimta į SSRS. 1940–1941 m. jis buvo LSSR švietimo komisaro pavaduotoju, per karą pabėgo į Rusiją. Mirė 1946 m.
