Kauno savivaldybei atsirūgo netesėti pažadai - įšalo 20 milijonų

2013 m. rugsėjo 11 d. 18:31
Nerijus Povilaitis
Kauno savivaldybės vadovai savo kailiu patyrė ką reiškią netesėti pažadų pagal savivaldybės tarybos sprendimu patvirtintą koncesijos sutartį transporto mazgą įrengusiems verslininkams.
Daugiau nuotraukų (1)
Bendrovei „Kamesta“ laimėjus teisinį ginčą buvo išduoti vykdomieji raštai. Remiantis jais, antstolė Sonata Vaicekauskienė iš savivaldybės sąskaitų nurašė dalį įsiskolinimo – 7,7 mln. litų bei koncesijos mokesčio už 839 tūkst. litų.
Kauno savivaldybės administracijos direktorius Dainius Ratkelis piktinosi, jog antstolei išieškant priteistas lėšas buvo įšaldytos savivaldybės sąskaitos, kuriose buvo apie 20 mln. litų.
Pasak D.Ratkelio, pusantros paros savivaldybė negalėjo disponuoti piniginėmis lėšomis, esą žmonėms vėlavo socialinės pašalpos bei išmokos už artimojo mirtį.
Paklaustas, kodėl nėra vykdoma neskundžiama teismo nutartis ir ieškovams priteistas lėšas tenka išieškoti per antstolius, D.Ratkelis tikino, jog teismo nutartis vykdoma.
„Ši teismo nutartis (išduoti vykdomąjį raštą. – Red.) savivaldybės nebuvo pasiekusi. Kai teismas rašytinio proceso tvarka priima nutartį, savivaldybės neinformuoja, o nutartis per „Kamestą“ pasiekia antstolę, o mes gauname antstolės patvarkymą išieškoti negavę teismo nutarties, tai nėra ko stebėtis“, - sakė D.Ratkelis.
Bendrovės „Kamesta“ generalinio direktoriaus pavaduotojas Mantas Zavarzinas lrytas.lt stebėjosi, kodėl miesto vadovai, žinodami, kad teismas nurodė grąžinti nesumokėtus pinigus iki paskutinio momento delsė atsiskaityti.
„Mane stebina Kauno vadovų veiksmai. Ar protinga buvo taip ilgai laukti ir negrąžinti priteistos skolos, kol vykdomąjį raštą gavo antstolė. Juk už antstolio veiksmus išieškant skolą imamas apie 4 procentų mokestis. Tai sudaro virš 300 tūkst. litų mūsų visų, mokesčių mokėtojų pinigų. Artimiausiu metu žadame kreiptis į teismą prašydami išduoti dar vieną vykdomąjį raštą 2,5 mln. litų sumai bei susidariusių delspinigių išieškojimui“, - lrytas.lt sakė „Kamestos“ generalinio direktoriaus pavaduotojas M.Zavarzinas.
Ši, skandalinga istorija prasidėjo dar 2005 metais, kai pinigų neturėjusiai tuomečio mero Arvydo Garbaravičiaus vadovaujamai savivaldybei reikėjo rasti išeitį, kaip sutvarkyti remontuoto Aleksoto tilto prieigas.
Nuspręsta imtis tam laikmečiui itin novatoriško sprendimo – skelbti koncesijos konkursą ir ieškoti bendrovės, kuri sutiktų kairįjį prietiltį įrengti savomis lėšomis. Tokiu atveju miestas gautų transporto mazgą, už kurį kasmet jį pastačiusiems verslininkams mokėtų nustatytą mokestį. Po kurio laiko, kai baigtųsi koncesijos sutartis, įsipareigojimai nutrūktų, ir objektas atitektų miestui.
2005 metų liepos 17-ąją tuomečio Kauno mero, liberalcentristo A. Garbaravičiaus vadovaujama savivaldybės taryba priėmė sprendimą dėl koncesijos sutarties, numatė jos kainą – per 25 metus išmokėti 59,3 mln. ir įpareigojo savivaldybės administracijos direktorių pasirašyti sutartį su koncesijos konkursą laimėjusia bendrove „Kamesta“. Transporto mazgas tapo „Kamestos“ nuosavybe, jį bendrovė įpareigota prižiūrėti ir eksploatuoti.
Tų pačių metų rugpjūčio 1-ąją sutartis buvo pasirašyta, sutvarkius reikiamus dokumentus pradėti kairiojo prietilčio transporto mazgo statybos darbai.
2008 metų gegužę savivaldybės komisija pasirašė naujai pastatyto objekto pripažinimo tinkamu naudotis aktą. Konstatuota, kad kairysis prietiltis tenkina nustatytus reikalavimus. Pagal koncesijos sutartį, savivaldybė „Kamestai“ turėjo 25 metus mokėti nustatyto dydžio - per 2 mln. litų - koncesijos mokestį, taip pat kas ketvirtį pervesti nuo transporto mazgu pravažiavusių automobilių skaičiaus priklausančią sumą.
Praėjo penkeri metai, tačiau „Kamesta“ iki šiol pinigų už atliktus darbus nėra gavusi. Sveiku protu nesuvokiama, kad Kaune galioja savos taisyklės – miesto vadovai tiesiog nemoka pinigų, ignoruoja susitarimą, kuriam 2005 metais pritarė savivaldybės taryba.
Bendrovės „Kamesta“ valdybos pirmininkas Valentinas Marcinkevičius pripažįsta, kad įmonė atsidūrė nepavydėtinoje situacijoje – paėmus 15,5 mln. litų paskolą vienu metu bankui „DNB Nord“ vien palūkanos sudarė 1 mln. litų per metus, nuo visiško žlugimo daugiau nei 500 darbuotojų turinčią įmonę gelbsti tik užimtos tvirtos pozicijos rinkoje. Nenorėdama sulaužyti su savivaldybe pasirašytos sutarties pinigų negaunanti bendrovė iki šiol prižiūri savo pastatytą transporto mazgą.
KamestaAleksoto tiltasKaunas
Rodyti daugiau žymių

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App StoreGoogle Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.