Sumanę atstatyti Danės upės žiotyse 1252 metais kryžiuočių įkurtą Memelburgo pilį klaipėdiečiai nepuolė kelti nugriautų bastionų.
Pradėta nuo paprastesnių darbų – gynybos sienos, buvę pastatai, koridoriai, menės, kitos patalpos, grindiniai pažymėti spalvotomis trinkelėmis.
Atvaizdus rado archyvuose
Atkurti Memelburgo pilies vaizdą buvo lengviau negu Valdovų rūmų sostinėje erdves.
Vokietijos ir kitų Europos valstybių archyvuose išliko nemažai Memelburgo tvirtovės pastatų ir bastionų atvaizdų.
Tikslias statinių vietas nurodė teritorijas ištyrę archeologai. Tai pirmoji Lietuvoje piliavietė, kurios kontūrus žmonės gali pajusti po savo kojomis.
Aikštėje šalia anksčiau stoginėmis dengtų pilies liekanų ir pylimų vizualiai atkurti miesto vartai, du bokštai, gyvenamosios patalpos, amatininkų dirbtuvės.
Lankytojai gali vaikštinėti ten, kur kažkada stovėjo koplyčia, kalvė, valdytojų apartamentai, tarnų kambariai.
Dar liko kelios įmonės
Kryžiuočių statiniai buvo išsidėstę 9000 kvadratinių metrų erdvėse.
Senovinėse graviūrose didingai atrodanti kuršių žemėje pastatyta tvirtovė nušvinta kitaip, kai žmonės pamato jos tikrąsias erdves ir tūrius.
Originalia vizualizacija patenkinti ekskursijų vadovai sako, kad turistai stebisi ankštomis patalpomis, siaurais koridoriais.
„Tvirtovei praradus strateginę reikšmę, miestelėnai patys griovė jos mūrus. Senosios plytos pravertė bažnyčių, gyvenamųjų namų statyboms.
Po žeme išliko kelios poternos, dabar pritaikytos ekspozicijoms”, – pasakojo Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus direktorius Jonas Genys.
Trinkelėmis pažymėti ne visi buvę statiniai. Kai kur ant senųjų pamatų stūkso iš piliavietės vis dar neišsikrausčiusios laivų remonto įmonės cechai, sandėliai.
Kitos erdvės užklotos asfalto danga, apaugusios medžiais. Išliko keli senieji gynybos grioviai, juose įrengtas jaukus mažųjų laivų ir jachtų uostelis. O kiti iki šiol užversti žemėmis.
Mintyse – ir pilies kuorai
Uostamiesčio valdžia puoselėja viltį, kad miestiečiai kada nors galės pamatyti ne tik pilies kontūrus, bet ir jos kuorus.
Senųjų pastatų, bastionų, gynybos griovių atstatymo ir visų piliavietės teritorijų pavertimo viešąja erdve projektas įvertintas apie 114 mln. litų.
Klaipėdos pilies atkūrimo programa paskelbta valstybės įvaizdžiui ir ekonomikai itin svarbiu projektu.
Pradiniams darbams gauta 1,5 mln. litų Europos Sąjungos parama, dar 7 mln. litų žadėjo pridėti Ūkio ministerija. Tiek lėšų pilies kuorams iškelti, aišku, neužteks.
J.Genys stebuklais netiki: „Būtų gerai, jeigu piliavietę apjuostume vandeniu iš pietų, atkurtume visus žvaigždės formos pylimus. Apie mūrų atstatymą galėtume realiai kalbėti gal tik po kelių dešimtmečių.”
