Ėrienos kilogramo kaina - skirtinga. Jei avių augintojas ėrieną parduoda „saviems“, kaina sukasi apie 19-20 litų. Didesnio avių ūkio šeimininkas, kuriam teko investuoti ir į skerdyklą, gali už šios mėsos kilogramą paprašyti ir 30-40 litų.
Aviena – pigesnė. Vidutinė jos kaina, bent jau turguje, sukasi apie 15-20 litų. O štai sostinėje, neseniai Užupyje duris atvėrusioje mėsos parduotuvėje „Gegio stalui“, avienos kilogramas avienos mažiausiai kainuoja 25 litus.
Augintojai atkuto
Pasak Lietuvos avių augintojų asociacijos vadovo Algirdo Vilimo, avininkystė Lietuvoje, apie 2000-uosius kritusi į krizės duobę, atsigavo.
Tuomet, sunkmečiu, kuris privertė avių išsižadėti ne vieną jų augintoją, Lietuvoje tebuvo likę apie 12 tūkst. avių. Mat nei mėsos kas pirko, nei vilnos kam reikėjo, nei kailių. Užtat šiuo metu Lietuvoje jau auginama apie 110 tūkst. avių.
„Didėja bandos, didėja ir ėrienos bei avienos vartojimas vidaus rinkoje. Prieš penkerius-šešerius metus avių augintojai kooperavosi, kad tik surinktų reikiamą ėriukų kiekį eksportui į Vakarų šalis, nes Lietuvoje jų produkcijos paklausa buvo maža. Bet pamažu ėmė augti ne tik avių skaičius, bet ir vartojimas. Todėl eksporto poreikio nebeliko“, - sakė A.Vilimas.
Jo teigimu, ūkininkai avieną parduoda turgavietėse ar specializuotose parduotuvėse, pagal užsakymus - kavinėms ar restoranams. Tačiau su prekybos tinklais rankomis taip ir nebuvo nesukirsta. Viena, ūkininkai dar negali pasiūlyti šios mėsos tiek, kad patenkintų tinklų poreikį. Antra, sutarti su jais dėl palankios pardavimo kainos kol kas nėra galimybių.
Ūkiai didėja
Pasak A.Vilimo, nors ir lėtai, avininkystės sektorius plečiasi. Auga mėsos paklausa, atsigauna ir vilnos bei kailių perdirbėjai.
Atsirado ir keletas pieninių avininkystės ūkių. Sūrius iš avių pieno slegia ir Molėtų rajone ūkininkaujantis Giedrius Prakapavičius, ir Varėnos rajone į „Sūrininkų namus“ susibūrę gyvulių augintojai, tarp jų – ir pieninių avių ūkį turintis Audrius Jokubauskas.
„Vis dėlto vidutinis avių ūkis Lietuvoje, palyginti su Vakarų šalimis, dar yra labai mažas. Dauguma augintojų laiko nedaug avių. O tų žmonių, kuriems avininkystė yra verslas, tėra vos kelios dešimtys”, - kalbėjo A.Vilimas. Laimei, mažieji augintojai pamažu didina savo bandas.
Pasak A.Vilimo, plėsis smarkiau avininkystė ar ne, nulems ir Vyriausybės politika. Ar išliks iki šiol buvusi parama avininkystei? Ar vyks šio gyvulininkystės sektoriaus infrastruktūros plėtra? Ar ūkininkų nuo gyvulininkystės neatgrąsins vis dažnėjantys vilkų išpuoliai? Galiausiai, kokios bus tarptautinės avininkystės tendencijos? Mat, augant avių bandoms, vėl teks grįžti prie avienos ar pačių gyvulių eksporto.
Savaitgalį – avininkystės paroda
Prieš porą metų keletas Lietuvos avių augintojų asociacijos narių lankėsi Velse, kur vyko specializuota avininkystės paroda „Welsh sheep 2011”. Po kelionės avių augintojams nedavė ramybės mintis, kodėl gi tokios parodos nesurengus ir Lietuvoje?
Ir išties, prieš metus jie suorganizavo pirmąją specializuotą avininkystės parodą „Avis aprengs ir pamaitins 2012”, sukvietusią avių augintojus ir iš Latvijos, Estijos, Baltarusijos.
„Ateinantį savaitgalį, rugsėjo 7-ąją, vėl į Ūtos kaimą Iturkės seniūnijoje, Molėtų rajone sukviesime avių augintojus iš visos Lietuvos. Joje laukiama visų žmonių, kurie susiję su avininkyste – auginančių ar planuojančių auginti avis, produkcijos perdirbėjų, amatininkų, firmų, prekiaujančių reikmenimis ir įranga, žemės ūkio technika”, - kalbėjo A.Vilimas.
Toks ir yra parodos tikslas – suburti visus draugėn, kuriems rūpi avininkystė. Ir, dalinantis patirtimi, kad kuo greičiau Lietuvoje pavyktų susiformuoti šiam žemės ūkio sektoriui būtiną infrastuktūrą.
