2008 metais prasidėjus finansų krizei Lietuvoje veikiančių Skandinavijos bankų rodikliai smarkiai suprastėjo. Didžiulės įtakos turėjo tai, kad šių bankų savininkai stengėsi kuo didesnes sumas pervesti į savo sąskaitas.
Suprantama, kad tokiu atveju sumenko ir šių bankų indėlis į Lietuvos biudžetą. Net praėjusiais metais, kai jau buvo juntamas ekonomikos atsigavimas, didžiausi šalyje bankai SEB ir „Swedbank” pelno mokesčio kartu sumokėjo vos per 3 tūkstančius litų.
Domėjosi vykstančiu tyrimu
Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) ėmėsi tirti pinigų tarp šių bankų ir juos įsteigusių įmonių judėjimą.
Konkrečiai nagrinėti pervedimai tarp Lietuvos SEB ir jo šeimininkų – „Skandinaviska Enskilda Banken”.
Tačiau tyrėjų pastangos netruko sulaukti aukštų valstybės pareigūnų dėmesio.
„Lietuvos ryto” šaltinių žiniomis, R.Šadžiaus patarėja pradėjusi dirbti V.Latvienė vieno VMI departamento vadovams nurodė informuoti apie tyrimo eigą.
Teigiama, kad ji netgi pasiėmė ir dar nebaigto tyrimo duomenis.
Maža to, šia medžiaga aktyviai domėjosi ir prezidentės Dalios Grybauskaitės, kurios žvilgsnis nuolat nukreiptas į Šiaurės šalis, vyriausiasis patarėjas Nerijus Udrėnas.
Mokesčių inspektorius apstulbino tai, kad politinio pasitikėjimo pareigūnams taip parūpo dar nebaigtas tyrimas.
Bankui nepalankūs skaičiai
VMI nustatė, jog SEB pateikti duomenys neįrodo, kad tokie pinigų skolinimo sandoriai, kokie vyko su „Skandinaviska Enskilda Banken”, galėjo būti atlikti tarp nepriklausomų ir nesusijusių asmenų.
Išankstiniais tyrimo duomenimis, 2008–2012 metais prie SEB banko leidžiamų atskaitymų priskirtos „Skandinaviska Enskilda Banken” palūkanų sąnaudos mažintinos net 215,315 mln. litų.
Tokiu atveju tektų perskaičiuoti apmokestinamąjį pelną.
Remiantis paties SEB banko ataskaita, 2008 metais buvo uždirbta 347,7 milijono litų grynojo pelno.
Tačiau mokesčių inspektoriai nustatė, kad apmokestinamasis pelnas turėjo būti 168,346 mln. litų didesnis, todėl į valstybės biudžetą papildomai turėjo patekti daugiau nei 25 mln. litų pelno mokesčio.
Velkasi „Metoil” šešėlis
Kodėl V.Latvienė rodė tokį išskirtinį dėmesį šiam tyrimui? Priežasčių gali būti ne viena.
Dabartinė ministro patarėja anksčiau net septynerius metus darbavosi finansų direktore „Achemos grupėje”.
Tuo metu pastarajam koncernui priklausanti įmonė „Metoil” buvo įtarta mokesčių slėpimu – dėl to iki šiol vykdomas tarptautinis tyrimas, kurį koordinuoja VMI.
Lietuvos, Lenkijos, Latvijos ir Slovakijos pareigūnai turi duomenų, jog minėta įmonė galėjo nuslėpti apie 10 milijonų litų mokesčių.
Beje, „Lietuvos ryto” žiniomis, „Metoil” iš SEB banko yra gavusi net 30 mln. litų paskolą – didesnę, nei tuomet siekė šios bendrovės kapitalas.
Paprašė tik išvadų?
Pati V.Latvienė tikina prie medžiagos nekišusi nė piršto, kol dar nebuvo baigtas VMI atliekamas SEB banko patikrinimas: „Tai visiška netiesa. Mes tik prašome iš VMI išvadų dėl įstatymų bazės tobulinimo, susijusio su šiuo patikrinimu.
Tikrinimas – tai jų prerogatyva. VMI tik buvo paprašyta teikti siūlymus, jei pastebės, kad įstatymuose yra kokių nors taisytinų vietų.
Tai jie ir padarė.”
Ministro patarėjos teigimu, šiuo metu Finansų ministerijoje kaip tik nagrinėjami VMI parengti pasiūlymai: „Peržiūrėsime ir svarstysime, ar teikti įstatymų pataisas dėl bankų apmokestinimo reglamentavimo.”
Kodėl buvo sumažintas pelnas?
* Lietuvos banko duomenimis, 2009 metais šalies bankai patyrė 3,7 mlrd. litų, o 2010-aisiais – 0,3 mlrd. litų nuostolių.
* Per 2011 ir 2012 metus bendras bankų sistemos pelnas siekė apie 1,8 mlrd. litų. Bet paaiškėjo itin įdomių dalykų: už praėjusius metus vieni bankai sumokėjo po kelis ar keliolika tūkstančių litų pelno mokesčio, o kiti – milijonus (pavyzdžiui, „Nordea” – apie 11 mln. litų).
* Tiek bankininkai, tiek VMI aiškino, kad pelnas sumažintas dėl atidėjinių. Tačiau VMI pradėjo tyrimą, nes šiais reikalais susidomėjo netgi Seimas.
* Seimo Biudžeto ir finansų komiteto vadovas B.Bradauskas spėliojo, kad kai kurių bankų pelnas gali būti dirbtinai mažinamas brangiai skolinantis iš juos valdančių Skandavijos finansų įstaigų ir paskui mokant didesnes nei rinkos palūkanas.
