Tai rodo Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos surinkti
duomenys.
Pagal juos, iš 1285 šalyje veikiančių bendrojo lavinimo
mokyklų 82 proc. arba 1033 mokyklų turėjo maisto tvarkymo skyrius
(virtuves, valgyklas), kuriuose gaminamas maistas. Tuo metu 18 proc.
arba 252 mokyklose tokių skyrių nebuvo. Pastarąsias mokyklas
lankantys vaikai maitinami termosuose atvežtu maistu.
Daugiausia maistu iš termosų maitinami Vilniaus rajono
moksleiviai - 50-yje šios savivaldybės mokyklų maistas negaminimas.
Kauno rajone tokių mokyklų yra 17, Kėdainių - 14, Raseinių - 13,
Panevėžio ir Šilutės rajonuose - po 12, Šiaulių rajone - 10.
„Didžioji dalis mokyklų, kurios neturi maisto tvarkymo skyrių,
yra atokiau nuo rajono centrų, be to, juose mokosi mažiau mokinių“,
- teigiama Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos rašte,
atsiųstame Seimo Sveikatos reikalų komitetui.
Jame tarnybos vadovas Jonas Milius pabrėžė, kad maistas
moksleiviams turėtų būti gaminamas mokyklų virtuvėse, nes tik
šviežias maistas turi didžiausią mitybinę vertę.
Tarnyba pareiškė nepritarianti verslininkų pasiūlymams teikti
vaikams prieš dieną pagamintą, atvėsintą, o vėliau pašildytą
maistą.
„Aišku, kad mūsų vaikams netinka mityba šaldytais produktais,
juos atšildant, atvežant maistą. Suvokiant sudėtingą situaciją,
galimos kokios nors išimtys mokyklose ar klasėse, kur yra po kelis
vaikus. Bet reikia ypač kontroliuoti vaikų mitybą“, - BNS sakė
Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkė Dangutė Mikutienė.
Šį klausimą svarstęs komitetas nutarė Maisto ir veterinarijos
tarnyba paprašyti iki gruodžio mėnesio pateikti išanalizuotą
moksleivių maitinimo situaciją ir pasiūlymus dėl teisės aktų
tobulinimo. Taip pat savivaldybių paprašyta, kad jos atsakingai
spręstų vaikų maitinimo klausimą.
„Specialistai aiškiai pasakė - ir suaugusiems, ir vaikams -
mityba turėtų būti produktais iš tos pačios laiko juostos. Čia
mes kalbame, kaip organizuojami viešieji konkursai, galima sutvarkyti
ir padaryti, kad mūsų vaikai maitintųsi vietos ūkininkų
išauginta ekologiška produkcija. Man niekas neįrodys, kad
atvežtinis bananas ar apelsinas yra daug sveikiau nei Lietuvoje
užauginta šilauogė“, - tvirtino parlamentarė.
Ji apgailestavo, kad specialistai nėra parengę pavyzdinių
valgiaraščių mokykloms. Anot D.Mikutienės, šiuo atveju pavyzdžiu
galima rodyti Kalėjimų departamentą.
„Palyginti kaip sudaromi valgiaraščiai, pavyzdys turėtų būti
Kalėjimų departamentas. Matėme visam mėnesiui sudarytus
valgiaraščius, apskaičiuotas patiekalų energetines vertes, pagal
amžių, pagal darbo krūvį jos sureguliuotos. Paradoksas - kad
šitą dalyką rengė maisto ir Sveikatos apsaugos ministerijos
specialistai, nes turėjo tokį užsakymą. Kai klausi, kodėl to
paties nepadarote mokyklose, sako, kad niekas neskiria pinigų
parengti tokiai studijai“, - teigė komiteto vadovė.
