Kartu su libaniečiais Kaune sveikatos mokslus kremta ir kaimyninio Izraelio atstovai. Nors santykiai tarp šių šalių jau seniai balansuoja ties ypač pavojinga riba, didesnės priešpriešos tarp studentų nesijaučia.
Būsimus medikus, odontologus ir veterinarijos specialistus rengiantis Lietuvos sveikatos mokslų universitetas (LSMU) vis didina studijoms priimamų užsieniečių skaičių ir plečia interesų geografiją. Pastaruoju metu jų vis daugiau atvyksta iš Europos Sąjungos valstybių, artimiausiais metais ketinama sulaukti studentų iš Persų įlankos šalių.
2010 metais į LSMU priimta 112 užsienio studentų, 2011 m. – 130, 2012 m. – 159.
Apie tai, kodėl užsieniečiai renkasi mokamas studijas Kaune, kuo džiaugiasi ir ko pasigenda atvykėliai, lrytas.lt žurnalistas kalbėjosi su LSMU Tarptautinių ryšių ir studijų centro prodekane užsieniečių studijų reikalams, profesore Neringa Paužiene.
– Kada ir kaip mokytis į jūsų universitetą atvyko pirmieji užsieniečiai?
– Pradžia buvo dar 1990 metais, pirmieji pas mus atvažiavo libaniečiai. Viskas prasidėjo, kai į Kauną atvyko tuometis Libano švietimo ministras. Šalis buvo nualinta ilgai trukusio pilietinio karo, jis prašė priimti studentus čia mokytis medicinos. Ryšiai su Libanu buvo užmegzti, kontaktai su šios šalies atstovais plėtojami, tad libaniečiai tapo pirmaisiais mūsų studentais iš užsienio. Laikui bėgant jų skaičius vis didėjo.
Vėliau buvo kontaktų su Izraeliu etapas. Nors šios dvi šalys, Libanas ir Izraelis, ir pykstasi, tačiau jų gyventojai turi gana daug panašumų. Būtina įvertinti, kad tai draugų, pažįstamų, pusbrolių šalys, žinia apie mūsų universitetą baigusius ir sėkmingai dirbančius absolventus gana plačiai pasklinda tarp jų artimųjų ir net tolimiausių giminaičių. Be jokios abejonės, šiose šalyse mes dirbame siekdami pritraukti studentų, tačiau jose jau yra į ką atsiremti – ten gyvena nemažai mūsų absolventų, suteikiančių geras rekomendacijas universitetui.
– Ne paslaptis, kad mokamas studijas Lietuvoje užsieniečiai renkasi atsižvelgdami į jų kainą. Kiek šiuo metu už mokslą moka pirmojo kurso studentas užsienietis?
– Palyginti su kitais Lietuvos universitetais, mūsų įstaigoje studijos yra gerokai brangesnės. Bet palyginti pasauliniame kontekste, atmetus posovietines šalis, žemesnėmis kainomis pasigirti galinčias Bulgariją ir Rumuniją, pas mus mokslas ganėtinai pigus. Šiais metais metinis mokestis už medicinos studijas – 8,8 tūkst. eurų, odontologijos – 9,3 tūkst. eurų.
– Į kokias šalis, be Libano ir Izraelio, pastaruoju metu orientuojasi LSMU?
– Jau keleri metai dirbame Europoje. Pirmiausia pradėjome nuo Švedijos, užmezgėme gerus kontaktus su tos šalies agentūra, siūlančia studijas užsienyje. Toliau sekė Ispanija, tai didelė šalis, kurioje mediko specialybė – paklausi. Šiais metais į mūsų universitetą atvyksta daug vokiečių. Taip pat turime stabilius kontaktus su Korėja, jau ketvirti metai pas mus studijuoti odontologijos atvyksta po grupę korėjiečių.
Artimiausiu metu orientuosimės į arabų šalis, Persų įlankos regioną. Dar nesame dirbę Jungtiniuose Arabų emyratuose, Katare, o mūsų siūlomomis ten jau domimasi.
Visi Lietuvos universitetai stengiasi pritraukti studentų iš Kinijos, tačiau atvyksta tik pavieniai žmonės. Jie tiesiog nepasitiki Lietuvos aukštuoju mokslu, šalis jiems nežinoma, nėra aiškumo dėl diplomo pripažinimo. Daugiau žmonių galėtų atvažiuoti iš Indijos, bet iš ten atvyksta vos keletas. Regis, šalis didelė, medikų poreikis taip pat, bet jie nesiveržia čia studijuoti. Gal kainos už mokslą per aukštos, o tie, kurie turi pinigų, vyksta studijuoti kitur.
– Ar sunku nemažas pinigų sumas už mokslą mokėti pasiryžusiam užsieniečiui patekti į LSMU? Kokios specialybės tarp jų paklausiausios?
– Šiais metais LSMU 98 studentus priėmė į medicinos, 33 – į odontologijos, 16–18 į farmacijos specialybę, veterinarijos studijas pasirinko 6–8 jaunuoliai. Vos keli bakalaurai pasirinko studijas visuomenės sveikatos magistrantūroje.
Į odontologiją ir mediciną nepriėmėme visų norinčių, neįstojusių liko gal mažesnė pusė. Užsienio šalyje, kur dirba mūsų agentai – partneriai ir gyvena pretendentai, vyksta stojamieji egzaminai, jaunuolius vietoje egzaminuoja ten nuvykę universiteto darbuotojai. Taip pat jie laiko ir testą, vyksta labai didelę reikšmę turintis interviu. Šiuo metu jau pasiekėme tokį lygį, kad iš pretendentų galime sau leisti atsirinkti pačius geriausius.
Stengiamės išlaikyti kuo aukštesnį mūsų studentų kontingento lygį. Mokesčio už studijas pernelyg nedidinant tenka dirbti su didesniu pareiškimų skaičiumi, tačiau kartu yra galimybė gerinti kontingento kokybę.
– LSMU studijuoja įvairių tautybių, religijų ir konfesijų atstovai. Ar tarp jų neįsiplieskia istoriškai užprogramuotų religinių ar politinių konfrontacijų konfliktų?
– Pamenu, Izraeliui pradėjus karinę konfrontaciją su Libanu, iš šių šalių atvykę studentai buvo pastebimai įsitempę. Kai ši įtampa, nežinia kada galėjusi virsti konfrontacija, tapo nepakenčiama, teko jiems pasakyti – liaukitės, atvykote čia mokytis, o ne politikuoti, ir jie šią žinią priėmė. Gal kažkur giliai širdyje kam nors ir liko nuoskaudų, tačiau išoriškai to nebepastebime.
Galiu paminėti nemažai atvejų, kai studentams vakarojant bare kilo konfliktų su vietos jaunimu ir libaniečiai su izraeliečiais puolė vieni kitus ginti. Ką tai liudija? Kad santykiai tarp šių dviejų valstybių atstovų yra puikūs, studentai čia atvažiuoja pirmiausia mokytis.
– Ar tarp pas jus mokytis atvykstančių užsienio studentų jaučiasi multikultūrinės, multinacionalinės visuomenės apraiškos?
– Mes esame europiečiai, todėl neklausiame į mūsų universitetą stojančių studentų tautybės. Pavyzdžiui, vyksta atranka Švedijoje, prieš mus sėdi tamsaus gymio žmogus, kuris mums pareiškia, kad jis švedas. Tik po ilgesnio pokalbio studentas prasitaria, kad jis – persas. Atvažiuoja pas mus mokytis itin motyvuotas juodaodis, gydytojo sūnus iš Airijos. Nors jo tėvas kilęs iš Afrikos žemyno, tačiau jis pats gimęs Airijoje ir tapęs šios šalies piliečiu. Ir tokių atvejų pasitaiko labai daug, todėl visų studentų tautybių ir nežinome, tik jų pilietybes.
– Jūsų universitete mokosi ir žydai, ir musulmonai. Ar studentai nekelia kokių nors ypatingų reikalavimų sumažinti krūvį per religines šventes, tokias kaip ramadanas?
– Būna visko, studentai mėgsta padejuoti, pasiguosti, tačiau mes į tai nelabai reaguojame. Žydai linkę maištauti, jeigu užsiėmimas vyksta šeštadienį – šabo dieną. Tuomet ir klausiame, kiek iš jūsų yra giliai tikinčių, uoliai besilaikančių religinių reikalavimų ir dėl to negalinčių šeštadienį rašyti. Paaiškėja, kad tik vienas arba du. Tai juk studentai, nesvarbu, kokios tautybės ar religijos jie būtų, randa progą ir skundžiasi.
Stengiamės užsiėmimų šeštadienį nerengti, tačiau į priekaištus per daug nekreipiame dėmesio. Mūsų universitete yra įvairių religijų atstovų, tad prie kiekvieno norų ir poreikių neprisitaikysi.
– Kiek LSMU studijas baigusių užsieniečių lieka gyventi ir dirbti Lietuvoje?
– Mano žiniomis, labai nedaug, gal tik vienas kitas. Kai jie čia dar tik vyksta studijuoti, gal ir puoselėja tokius planus. Tačiau vėliau, kai paaiškini, kokios čia darbo sąlygos, koks Lietuvoje mediko atlyginimas, jie nebenori likti.
– Kas LSMU studijuojantiems jaunuoliams iš užsienio šalių Kaune nepatinka?
– Nors lietuvių nedraugiškumu jie labai nesiskundžia, tačiau jį vis tiek jaučia. Per pastaruosius kelerius metus Kaune buvo užpultas ne vienas mūsų studentas. Naktį Laisvės alėjoje nukentėjo mūsų studentės, kitąkart – vaikinai. Dėl to studentai nesijaučia labai saugūs. Nors mūsų užsieniečiai per daug nesiskundžia, tačiau kai paklausi – prasitaria, kad gatvėse ne visada jauku.
Taip pat kyla tam tikrų sunkumų dėl maisto produktų pasirinkimo, vietų, kur galima pavalgyti. Ši problema aktualiausia pirmakursiams, vyresni studentai jau žino, kokių produktų kur įsigyti, jie labai daug gaminasi savo namuose. Pasitaiko ir atvejų, kai jaunuoliai apsinuodija maisto produktais, vėliau susiduria su problemomis gaunant kvalifikuotą medicinos pagalbą.
Kai sužinojau, ko labiausiai trūksta korėjiečiams, maniau, kad tai pokštas. Pasirodo, jie Kaune neranda aukšto lygio kirpyklų, trūksta jiems ir karaokės klubų. Ne šiaip barų, kuriuose rengiami karaokės vakarai, bet įstaigų su mažomis kabinomis, skirtomis nedidelėms draugų kompanijoms.
Mūsų studentai užsieniečiai mielai dalyvauja sportinėje veikloje, veikia jų pačių įkurtos organizacijos. Skatiname glaudesnį bendradarbiavimą su lietuvių studentais, tačiau jis nėra toks, kokio norėtųsi. Taip yra dėl tam tikrų priežasčių, pirmiausia – užsiėmimai vyksta atskirai, didelis mokslo krūviai, tad vieni su kitais jie ne taip jau dažnai susitinka.
