Pagrindinis šių pratybų tikslas - stiprinti trijų Baltijos valstybių
karinę saveiką, ieškoti ir naikinti nuo Pirmojo ir Antrojo pasaulinio
karų jūroje užsilikusių minų, torpedų ir kitokių sprogmenų.
Ilgiau kaip savaitę Lietuvos ekonominę zoną raižiusi karo eskadra
išžvalgė 118 kvadratinių kilometrų plotą. Laimikis ir šįkart buvo
nemenkas - aptikta 10 kovinių minų, 14 inkarų, ant kurių jos buvo
tvirtinamos, viena raketa. Per pratybas kariškiai sunaikino 8 minas.
Be to, aptiktos trijų ir nuskendusių laivų liekanų. Kol kas sunku
pasakyti, kokie tai laivai ir kada jie nuskendo. Jūrlapiuose pažymėję
skenduolių radimvietes išminuotojai visus duomenis perdavė hidrologams,
Klaipėdos universiteto Povandeninių tyrimų centro mokslininkams.
Kariškių teigimu, toliau kranto, pusšimčio metų gelmėje, gulintys
radiniai pavojaus laivybai ir žvejams nekelia. Anksčiau jie nebuvo
įtraukti į Lietuvos teritorinėje jūroje rastų nuskendusių laivų sąvadą.
Lietuvos povandeninės archeologijos pradininko klaipėdiečio istoriko
Vlado Žulkaus kariškių radiniai nestebina. Jam Baltija - nuskendusių
laivų kapinynas. Susipažinę su pateikta medžiaga, palyginę ją su kitais
duomenimis, istorikai galės tiksliau pasakyti, kas guli jūros dugne.
Baltijos gelmių tyrėjai kariškius vadina povandeninių radinių
bendraautoriais. Valydami Lietuvos pajūrį nuo sprogmenų NATO laivai
aptiko keliolika įvairių nuskendusių laivų. Archeologams padeda
hidrologai, priekrančių žvejai - tralais košdami jūrą, jie dažnai
užkabina nuskendusius laivus.
Visos žinios kruopščiai registruojamos.
„Nuskendę laivai po vandeniu yra neatpažįstamai pasikeitę, nardytojams
juos sunku pasiekti, dideliame gilyje ilgai neišbūsi. Paieškas dažnai
stabdo nepalankūs orai, gelmių vandenis drumsčiančios srovės“, -
kalbėjo ne vieną nuskendusį laivą jūros dugne apžiūrėjęs V.Žulkus.
Įspūdingiausias šio vasaros radinys - kauniečių nardytojų birželį
Baltijoje aptiktas ir identifikuotas skenduolis - 14 kilometrų nuo
Klaipėdos jūros dugne guli 1941 metų rudenį per avariją nuskendęs 67
metrų ilgio ir 769 tonas sveriantis vokiečių povandeninis laivas U-580.
Nardytojai šį skenduolį išvydo nusileidę į 33 metrų gylį. Vanduo buvo
skaidrus kaip krištolas, pavyko jį nufilmuoti iš 20 metrų atstumo.
Žinoma, kad tąkart per nelaimę atviroje jūroje žuvo 12 jūrininkų.
„Povandeninio laivo korpusas - sveikas, visi liukai atviri, bet į vidų
nepateksi - patalpos užneštos smėliu“, - pasakojo nardytojų klubo
vadovas, technikos mokslų daktaras Vytis Vilkas.
