Strategijoje, kurią patvirtino ministrų kabinetas, išskirti keturi pagrindinai tikslai. Pirmiausia bus siekiama, kad pedagogų bendruomenes sudarytų nuolat tobulėjantys ir rezultatyviai dirbantys profesionalūs mokytojai ir dėstytojai, ketinama į šią sritį pritraukti gabiausius absolventus ir užtikrinti palankias, kiekvienam mokytojui prieinamas ir veiksmingas kvalifikacijos tobulinimo formas.
Antrasis tikslas – įdiegti duomenų analize ir įsivertinimu grįstą švietimo kokybės kultūrą, užtikrinančią savivaldos, socialinės partnerytės ir vadovų lyderystės darną. Mokykloms bus suteikiama daugiau laisvės lanksčiau organizuoti ugdymą, taikyti inovacijas, nusimatyti veiklos tobulinimo kryptis, kartu labiau atsiskaityti ir informuoti visuomenę apie savo veiklos kokybę ir rezultatus.
Taip pat planuojama ypač daug dėmesio skirti kaimo vaikams, gabiesiems ir socialinės rizikos, specialiųjų poreikių asmenims, neformaliojo ugdymo plėtrai. Numatyta siekti ne tik akademinių rezultatų, bet ir plėsti kultūrinės saviraiškos, lyderystės, kūrybingumo, verslumo, profesinių gebėjimų ugdymo galimybes, paramą savanorystės iniciatyvoms, rūpintis socialiniu, emociniu, lytiniu ir tarpkultūriniu ugdymu.
Į Strategiją taip pat įtrauktas siekis mokymąsi sieti su darbu, ypač per praktikas, stažuotes, profesinį mokymą Numatyta asmenims teikti individualizuotą įvairių formų švietimo pagalbą.
Tarp kitų strategijos siekinių – beveik dvigubai didesnis save įdarbinančių žmonių skaičius, geresni Lietuvos mokinių rezultatai tarptautiniuose mokymosi pasiekimų tyrimuose, aukštesnis jaunimo pilietinės galios indeksas, taip pat tikslas, kad iki 2022 m. bent viena šalies aukštoji mokykla patektų į Akademinio pasaulio universitetų reitingo 500-ką, kad į Lietuvos universitetus atvyktų studijuoti kuo daugiau užsienio studentų.
