Šventėje buvo padengti vaišių stalai, koncertavo gamykloje veikę meno kolektyvai.
Idėja po daugelio metų susirinkti „Sigmos“ gamybiniam susivienijimui priklausiusios Tauragės skaičiavimo mašinų elementų gamyklos darbuotojams brendo ne vienerius metus.
Gatvėje netikėtai susitikę buvę bendradarbiai prisimindavo gamykloje praleistus metus, pasipasakodavo, kaip gyvenimas susiklostė, kai 1992 metais didžiausia Tauragės gamykla pasuko bankroto keliu.
Šventę buvo nuspręsta surengti rugpjūtį gamyklos įkūrimo penkiasdešimties metų proga.
Šventės nepraleido ir pirmasis direktorius
Šeštadienio popietę į Tauragės pilies kiemelį susirinko per pusę tūkstančio buvusių gamyklos darbuotojų.
Ne visi žmonės sutilpo prie vaišėms paruoštų stalų – jų buvo per mažai.
Iki vėlyvo vakaro tauragiškiai, kurie vienas kitą tebevadina „skaičiukiniais“, vaišinosi, bendravo, klausėsi koncerto, kurį nemokamai surengė buvę gamyklos darbuotojai.
Šventėje dalyvavo pirmasis gamyklos direktorius panevėžietis 75 metų Antanas Liutackas, kuris gamyklai pradėjo vadovauti vos 25-erių.
Po dvejų metų A.Liutackas išvyko dirbti į Panevėžio tiksliosios mechanikos gamyklą, ten iki gamyklos likvidavimo dirbo gamybos direktoriumi.
„Tauragėje pradėtą kurti gamyklą, kurioje tuo metu dirbo tik du šimtai žmonių, palikau dėl nesutarimų su vietinės partijos vadovais. Nenorėjau vykdyti nurodymų, ką reikia priimti į darbą“, – prisiminimais dalijosi A.Liutackas.
Prie vaišių stalo A.Liutackas bendravo su tauragiškiu 78 metų Albinu Ciganu, kuris gamykloje vadovaujantį postą užėmė net 32 metus. Nuo gamyklos įkūrimo iki jos uždarymo jis dirbo Planavimo skyriaus viršininku.
„Skaičiukų“ parodoje – unikalūs eksponatai
Šventės dalyviai apžiūrėjo čia pat veikusią parodą, kurioje eksponuojami buvusių gamyklos darbuotojų iš namų atnešti eksponatai: nuotraukos, plakatai, gamyklos vėliava, gamyklos įkūrimo pradžioje gamintos mažagabaritės relės ir vėliau aukštą kvalifikaciją turinčių darbuotojų gaminta sudėtingos technologijos produkcija.
Parodoje yra šioje gamykloje gamintos pramoninės produkcijos pavyzdžių: automobilio aerojonizatorius, kuris buvo naudojamas automobiliuose vietoj dabartinių kondicionierių, purvasaugiai, kurie buvo tvirtinami prie automobilių ratų, automobilių apsaugos sistemos, žvejybinės blizgės.
Gamykloje buvo gaminama produkcija ir karo pramonei.
Prisiminė ir apie spiritą
Šventės dalyviai apie gamykloje praleistus metus dalijosi įvairiais prisiminimais, rodė gamykloje gautas dovanas.
„Su buvusiais darbuotojais prisiminėme, kad buvome draugiška „skaičiukų“ šeima, kad gamykloje praėjo mūsų geriausi gyvenimo metai. Čia ne tik dirbome, bet ir užsiėmėme kultūrine veikla.
Dirbdami šioje gamykloje sukūrėme šeimas, įgijome butus, pasistatėme namus, todėl šis susibūrimas po daugelio metų mums yra reikšmingas“, – sakė tauragiškis Vladas Loveikis.
Viktoras Jokubaitis džiaugėsi, kad tebeturi šveicarų, kurie gamykloje lankėsi iki Lietuvos nepriklausomybės likus keleriems metams, padovanotą suvenyrą – lenktinį peilį.
Tautodailininkas Zenonas Radvila parodė sename laikraštyje išspausdintą nuotrauką, kurioje pavaizduotas medžio drožinys – butelis ir stiklinėje skęstantis žmogus, kuris šaukia: „Gelbėkite!“
„Tai buvo pirmasis mano meno kūrinys. Idėja nudrožti butelį kilo dirbant Skaičiavimo mašinų elementų gamykloje.
Gamyklos kolektyvas po darbo gėrė spirito, kuris buvo naudojamas detalėms plauti, likučius.
Didžiulis kiekis medicininio spirito į gamyklą pateko per klaidą, vėliau jis buvo pakeistas į techninį“, – pasakojo Z.Radvila.
Gamykloje dirbo per 40 tūkst. žmonių
Tauragės skaičiavimo mašinų elementų gamyklos produkcija buvo tiekiama Sovietų Sąjungos rinkai.
Klestėjimo laikotarpiu šioje gamykloje dirbo 2,3 tūkst. žmonių, o per visą laikotarpį – per 40 tūkst. žmonių.
Gamykloje veikė aštuoni meno kolektyvai, kuriuose dalyvavo daugiau kaip 150 gamyklos darbuotojų.
Be A.Liutacko, Skaičiavimo mašinų elementų gamyklai vadovavo dar du vadovai: 22 metus direktoriumi buvo Vaclovas Jucevičius, po to jį pakeitė Ramūnas Šniepis.
Po gamyklos bankroto Spausdinto montažo plokščių cechas buvo atskirtas ir tapo savarankiška įmone „Telga“, jai pernai buvo iškelta bankroto byla.
Atkūrus nepriklausomybę, darbo gamykloje netekę aukštos kvalifikacijos specialistai integravosi naujoje darbo rinkoje, sukūrė nuosavus verslus.
