Jonavos rajono verslininkai, likę užribyje, piktinasi, jog vertinant konkurso rezultatus mažų mažiausiai neatsižvelgta į protingumo kriterijus, konkurencijos sąlygas, pagaliau – viešoje erdvėje sklandančius skundus dėl didžiųjų maisto tiekėjų darbo kokybės.
Suformavo mokyklų grupes
Vaikų maitinimo mokyklose revoliucija Jonavoje prasidėjo prieš kelis mėnesius, kai rajono taryba nutarė grupuoti mokyklas ir skelbti naujus konkursus.
Taip pasielgta dėl to, jog vienos kaimiškos mokyklos niekas iš maitinimą teikiančių įmonių aptarnauti nenorėjo, mat ši – nuostolinga. Tada buvo nutarta „geras“ mokyklas, kur mokosi daug mokinių, suplakti su „prastomis“ ir taip suformuoti mokyklų grupes.
Nemokamas vaikų maitinimas susideda iš dviejų valstybės išmokų. Pirmoji (apie 3-4 litus) yra skiriama nemokamą maitinimą gaunančių vaikų maisto produktams: vienam vaikui už šią sumą privalo būti nupirkti maisto produktai ir šie pinigai negali būti skiriami niekam kitam.
Antroji išmoka skiriama už tai, kad šiems vaikams maistas būtų paruoštas – tai yra virėjų darbas, vanduo, sunaudojama elektra ir panašiai. Jonavos rajono savivaldybės taryba nustačiusi ir šių išmokų „lubas“ – maistą ruošiančios įmonės gali gauti maksimaliai 1,3 lito (vienam vaikui vienai porcijai vienai dienai). Dėl šių išmokų ir vyksta konkursai.
16 litų per mėnesį – į valias?
Bendrovė „Kretingos maistas“ pasiūlė 610 porcijų (tiek vaikų gauna nemokamą maitinimą keturiose mokyklose, o konkursas buvo skelbiamas visoms keturioms mokykloms iš karto) paruošti už 28 centus per dieną. Ši suma – ne už kiekvieną porciją, o už visas 610.
Vadinasi, už vienos porcijos paruošimą įmonė gaus 0,0045 cento ir per mėnesį iš savivaldybės biudžeto jai atiteks kiek daugiau nei 16 litų.
Tuo tarpu jonaviečių įmonės siūlė 610 porcijų paruošti už 150-290 litų. Tai taip pat nėra didelės sumos atsižvelgiant į tai, kad darbuotojams reikia mokėti atlyginimus, mokėti mokesčius valstybei, komunalinius patarnavimus.
Valgo ne visi vaikai
Bendrovė „Kretingos maistas“ problemų dėl tokių įkainių nemato ir tikina, jog visas išlaidas padengs iš lėšų, kurias gaus iš mokių vaikų.
Tokia realybe abejoja ir dar vienos Jonavos bendrovės „Ūžesys“ vadovai. Įmonė taip pat dirbo keliose Jonavos mokyklose. Bendrovės vadovai tokį pagrindimą vadina nerealiu.
„Patys dirbom, ir žinom. Žinoma, galima kelti maisto kainas mokiems vaikams. Galbūt tada iš dalies tos išlaidos ir pasidengtų. Bet mokykloje negali užsidėti didelio antkainio, nes vaikai tiesiog nevalgys“, – kalbėjo bendrovės „Ūžesys“ atstovai.
„Valgo ne kiekvienas vaikas, o tik kas dešimtas. Vidutiniškai vienas vaikas išleidžia nuo lito iki trijų per dieną. Daug vaikų per pietus geria arbatą ir suvalgo bandelę – tai kainuoja litą. Todėl iš kokių pinigų išmokėti atlyginimus, ir dar – mokesčius?“ – pasakojo bendrovės „Rigevita“ vadovė Genovaitė Vaitiekūnienė.
„Skųsti konkursą gali tada, kai yra logikos. Čia nėra jokios logikos, aš esu priblokšta ir nelabai žinau, ką pasakyti, – antrino bendrovės „Vara“ vadovė Raimonda Paplonskienė. – Kai pamačiau, kokiomis sąlygomis laimėjo „Kretingos maistas“, patyriau šoką.
Vaikus maitiname jau ne vienerius metus, todėl žinau, kad tokiomis sąlygomis laimėjus konkursą dirbti yra neįmanoma. Arba turi parduoti savo turtą tam, kad maitintum vaikus“.
Verslininkė G.Vaitiekūnienė konkurso rezultatus žada skųsti ir pateikti pretenziją. Išanalizavusi situaciją verslininkė sako matanti tam tikrų pažeidimų, įdomių faktų.
Mokyklų vadovai bijo kalbėti
Lrytas.lt kalbinti mokyklų vadovai apie šią situaciją nekalba, nes bijo prarasti darbus, o rajono savivaldybės švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėjo Vytauto Žebrausko atsakymai – niekiniai.
Neva viską sprendžia mokyklų komisijos, o savivaldybė į šiuos reikalus iš viso nesikiša.
„Tačiau visą šią košę ir sugalvojo savivaldybė, tuo tarpu dabar atsakomybė kris ant mokyklų vadovų pečių. Pilkieji kardinolai liks neįvardyti“, – kalbėjo Jonavos verslininkai.
