Taip jis komentavo darbo grupės, kurią sudaro ES nacionalinių
asmens duomenų apsaugos institucijų atstovai, kreipimąsi į
teisingumo eurokomisarę Viviane Reding.
Šiuo kreipimusi prašoma Europos Komisijos pagalbos įvertinant
JAV naudojamos elektroninio šnipinėjimo programos PRISM poveikį
europiečių privatumui.
„Reikėtų garantijų, kad tie duomenys bus nenaudojami kitų
šalių piliečių veiklai nagrinėti“, - BNS sakė A.Kunčinas.
Jo teigimu, galimas sukauptų duomenų panaudojimas būtų
grėsmingas.
„Sukaupti duomenys, aišku, kelia tam tikras grėsmes, jeigu jie
bus panaudojami prieš kažką kryptingai. Tai yra tikrai
egzistuojanti grėsmė. Su savo piliečiais tegu jie daro ką nori,
čia jau tos šalies reikalas, tačiau kai sukaupia kitų šalių
piliečių asmens duomenis, reikia, kad jie bent jau nenaudotų tų
piliečių sekimui“, - kalbėjo A.Kunčinas.
Vadinamoji direktyvos dėl asmenų apsaugos 29 straipsnio darbo
grupė, kuri kreipėsi į V.Reding ir kuriai priklauso A.Kunčinas,
turi patariamąjį statusą Europos Komisijai.
Birželį Jungtinės Valstijos patvirtino egzistuojant slaptą
elektroninio šnipinėjimo programą PRISM, kai buvęs Nacionalinės
saugumo agentūros kontraktininkas Edwardas Snowdenas atskleidė, jog ši agentūra didžiuliu mastu renka
duomenis apie interneto milžinių „Google“, „Facebook“,
„Skype“ vartotojus Europoje bei kitose šalyse.
Vašingtonas taip pat buvo atskirai apkaltintas šnipinėjęs
ES ir Vokietijos institucijas bei pareigūnus.
