Trečiadienį spaudos konferencijoje Seime jis pažymėjo, kad
Žaliojo tilto sovietinių laikų skulptūros yra skaudi tema, kurią
nuolat kelia Lietuvos kariuomenės kūrėjai savanoriai, Lietuvos
laisvės kovotojų sąjungos nariai ir kitos patriotinės
organizacijos.
Parlamentaro nuomone, Vilniaus mieste per menkai rūpinamasi
tautiniais, istoriniais simboliais: nėra paminklo kunigaikščiui
Vytautui Didžiajam, pirmajam Lietuvos Prezidentui Antanui Smetonai,
Lietuvos kariuomenės generolui Povilui Plechavičiui, 1941 metų
birželio ginkluoto sukilimo prieš sovietus Lietuvoje vienam iš
organizatorių ir vadovų generalinio štabo majorui Vytautui
Bulvičiui ir kitiems iškiliems kovotojams už Lietuvos laisvę.
Spaudos konferencijoje dalyvavęs Lietuvos laisvės kovotojų
sąjungos pirmininkas Jonas Burokas pažymėjo, kad sąjunga daug kartų
prašė Vilniaus miesto savivaldybės pašalinti skulptūras nuo Žaliojo
tilto, nes jos teigiamai pristato okupantų ideologiją.
Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių sąjungos atstovas Antanas
Kliunka sakė, kad savanoriams sunku suprasti, jog po 23 metų
laisvės Lietuvoje siautėja Socialistinis liaudies frontas ir
Lietuvos lenkų rinkimų akcija, kad restauruojami paminklai
okupantams.
Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių sąjungai atstovaujantis
Kasparas Genzbigelis perskaitė Lietuvos kariuomenės kūrėjų
savanorių narių, Televizijos bokšto ir Lietuvos Respublikos
Aukščiausiosios Tarybos gynėjų pareiškimą, kuriame išreiškė
protestą prieš Vilniaus miesto savivaldybės planus už mokesčių
mokėtojų lėšas restauruoti sovietinius meno „šedevrus“ Vilniuje,
ant Žaliojo tilto.
Jis tvirtino, kad tol, kol Vilniuje nepastatytas paminklas
Laisvės kovotojams, kol Lietuvos partizanas Petras Vizbaras-Vapsva,
pasirinkęs mirtį, kad tik čekistų kankinamas neišduotų savo kovos
draugų, Gedimino prospekte „pagerbtas“ „kanalizacijos“ dangčiu, šis
Vilniaus miesto savivaldybės sprendimas yra šventvagiškas.
K.Genzbigelis piktinosi, kad Lietuvos valdžia sovietinę
okupaciją žyminčias Žaliojo tilto skulptūras laiko materialiu
kultūriniu paveldu. Dėl šių valdžios politinių įsitikinimų
skulptūros įtrauktos į Kultūros vertybių valstybinį registrą, o
okupacinio laikmečio skulptūras gina Nekilnojamojo kultūros paveldo
apsaugos įstatymas.
Lietuvos kariuomenės kūrėjai savanoriai nesupranta, „kaip
galima gerbti šiuos primityvius socrealistinius „šedevrus“, kai
jie kolaboravusių su okupantais autorių buvo sukurti tuo metu (1952
m.), kai Lietuvos partizanai liejo kraują bekompromisėje kovoje už
Lietuvos laisvę.
„Kadangi skulptūrų ketaus metalas stipriai korodavęs, suplyšęs
ir sutrūkinėjęs, o Vilniaus miesto savivaldybė skendi milijoninėse
skolose, privalu skulptūrų atsisakyti kaip istoriškai, morališkai
ir fiziškai pasenusių“, - sakė K.Genzbigelis.
Spaudos konferencijoje buvo pareikalauta išvežti iš Lietuvos
sostinės surūdijusius okupantus iki šių metų rugsėjo 1 d., t. y.
sukankant sovietų okupacinės armijos išvedimo iš Lietuvos 20-mečiui.
