Pasikalbėjau nuoširdžiai su LNK kanalu, kai 22 val. prisėdęs ant sofos
žiūrėti vakarinių žinių, išvydau rodomą kažkokį filmą. Ir tik tada
prisiminiau prieš kokį mėnesį girdėtą reklamą, jog LNK žinios bus dar
patogesniu (!) laiku - 21 val. 21 min.
Ir pasijutau kvailiu, kuris nesupranta, kad toks laikas žinioms yra
žiauriai patogus. Nejaugi neaišku? Juk taip nutarė ne koks runkelis, o
pats televizijos vadybos guru. O jis žino ką daro!
Kažkada ir TV3 pasiūlė gerokai patogesnį nei 22 valandos laiką
vakarinėms žinioms (mat norėjo perspjauti LNK). Nuo to laiko TV3 žinių
nebematau. Nes net į galvą nešauna mintis televizoriaus įsijungti
kažkuriuo metu tarp 21 val. 30 min. ir 22 val.
Šiaip jau žmonės darbo ir poilsio laiką planuoja kas valandą, pusvalandį
arba kas ketvirtį valandos. Nes taip tiesiog patogiau. Ir labai
patogu, kai prie tokio gyvenimo ritmo prisitaiko TV žinių laidos.
Ar kas nors esate sutikęs žmogų, kuris dieną planuotų kas 21, 37 arba 53
minutes? Bent jau aš tokio nepažįstu. Tiesa, du tokius jau žinau.
Vienas dirba LNK, kitas - TV3 televizijoje.
Panašu, jog televizijos suka tuo pačiu keliu, kaip ir parduotuvės,
kurios, kad pirkėjams būtų patogiau (!), kone kas mėnesį iš naujo į
skirtingas vietas lentynose sudėlioja prekes.
Iki šiol puikiai prisimenu savo įspūdžius, kai sostinės Baltupių rajone
užšokęs į nedidelę parduotuvę, kurioje iki tol mintinai žinojau, kur kas
padėta, staiga neberadau cukraus. Nes kažkas nutarė, jog man iki šiol
buvo nepatogi jo dislokacijos vieta.
Tąsyk ieškodamas cukraus lentynas apšuoliavau kone tris kartus. Prie
kruopų nėra, prie miltų nėra, prie saldumynų nėra... Žinote, kur radau
cukrų? Ogi šalia rytietiškų prieskonių! Vadybininkų fantazija beribė.
Mat jį velniai, užteko vieno karto ir įsidėmėjau, kur rasti cukraus
(tikiuosi, kad artimiausią pusmetį jis ten, „žiauriai patogioje
vietoje“, ir gulės), bet kaip įsidėmėti, kad žinios rodomos „žiauriai
patogiu laiku“ 21 val. 21 min. - galva neišneša.
Pabaigai, paprastas klausimas televizijos žinių programų laikų kaitaliojimo
genijams: kodėl ne tik aš, bet ir daugelis dabartinių
keturiasdešimtmečių puikiai prisimena, kada sovietmečiu rodydavo laidą
„Labanakt, vaikučiai“ su teta Beta? (jeigu ką, tai 20 val. 30 min. Ir
taip buvo visada.)
Atsakymas irgi paprastas: nes tais laikais televizijose nedirbo vadybos
guru, kuris manė, kad patogiausia kairę ausį pasikasyti dešine koja.
