Taigi, trys broliai nusprendė ilgąjį savaitgalį po Žolinės praleisti saulėtame pajūryje. Smagiai pasibuvo broliai Palangoje: ir Baltijos bangomis, ir pajūrio smėliu pasimėgavo, ir nuomotais dviračiais pavažinėjo. Bet atėjo sekmadienis - laikas važiuoti namo, į Vilnių.
Pirmas brolis papusryčiavo, pasivaikščiojo pajūriu, apie pietus išvažiavo ir, pasišvilpaudamas, po trijų valandų jau buvo namie.
Kitas brolis nusprendė palaukti pirmadienio ryto, tada anksti ryte pasitiko saulę, sėdo į mašiną ir, pasišvilpaudamas, po trijų valandų buvo namie.
Trečias brolis nusprendė maksimaliai išnaudoti išeigines (juk gaila poilsio dienos) ir namo susiruošė sekmadienio pavakarę.
Ir kaip nustebo tuomet trečiasis brolis, kad tokių kaip jis – buvo tūkstančiai.
Tie tūkstančiai automobilių, lyg pagal kažkieno komandą, beveik vienu metu susiruošė iš pajūrio namo. Kas į Vilnių, kas į Kauną, kas į Panevėžį ar Šiaulius.
Strigę milžiniškose spūstyse važiuojantieji liejo tulžį ir keikė viską aplinkui: valdžią, kelininkus, kitus vairuotojus, tvarkos nepadarančius policininkus. Ir taip savo nuodingomis mintimis nuplovė tas teigiamas emocijas, kurių pasikrovė per savaitgalį prie jūros.
Bet, gerbiamieji tretieji broliai, juk net ir Prežvalskio veislės arkliui turėtų būti aišku, kad kai sekmadienio pavakarę vienu metu ir vienu keliu patraukia koks pusė milijono poilsiautojų - tokių dalykų išvengti tiesiog neįmanoma.
Juolab, kad pajūriu iš Šventosios ar Palangos į Klaipėdą tėra vienas kelias, o iš Klaipėdos į Kauną - viena pagrindinė eismo arterija. Kad ji sekmadienio pavakarę užsikimš - daugiau negu akivaizdu.
Taip buvo ir pernai, ir užpernai, ir užužpernai - metų metus.
Ko gero, dar daugelis prisimena dar 2009 metais filmuotą vaizdelį, kai po liepos 6 dienos (Mindaugo karūnavimo dienos) grįžtant iš pajūrio magistralėje susidarė spūstis.
Vienas gudruolis kitus automobilius bandė lenkti dešine puse, kitas automobilis užblokavo jam kelią, automobilio keleivė šoko aiškintis santykių su ramentu rankose.
Rodos, iš to niekas nieko nepasimokė - visi, praėjusio sekmadienio vakarą išsiruošę namo, kažkodėl tikisi, kad jau ŠĮSYK tai spūsčių nebus.
Bet keliuose automobilių juk nesumažėjo, o emigracijos mastas dar ne toks didelis, kad pajūryje neliktų poilsiautojų.
Tad, kas galėtų argumentuoti, kodėl ŠIO sekmadienio pavakarę turėtų būti kitaip, nei buvo iki šiol?
Todėl užuot stovėję kelias valandas spūstyje ir leidę savo piktoms bei tulžingoms mintims nuodyti jūsų poilsį, kitą kartą iš pajūrio išvažiuokite pirmoje sekmadienio pusėje.
Be jokių rūpesčių ir nervų būsite namie greitai ir, beje, sudeginę gerokai mažiau benzino nei „laimėję“ dar kelias valandas pabuvimo prie jūros.
Jeigu jau nusprendėte išnaudoti savaitgalį, tai išsiruoškite namo ankstų pirmadienio rytą - kelias tuščias. O ir šiaip – ryte važiuoti yra tikras smagumas.
Galų gale, rinkitės kitą kelią. Iš Palangos per Darbėnus, Kretingą išvažiuosite į greitkelį ties Gargždais - taip išvengsite stumdymosi vėžlio žingsniu kelyje nuo Palangos iki Klaipėdos.
Vengiantys spūsčių remontuojamame greitkelyje, nuo Klaipėdos sukite Jurbarko kryptimi ir važiuokite nuostabaus grožio keliu palei Nemuną. Šis kelias - tikra atgaiva ir akims, ir širdžiai.
Ir tuomet tokių trečiųjų brolių, besigraužiančių dėl spūstyje gaištamo laiko, bus tikrai mažiau.
