Dešiniajame Neries krante sostinėje stūksančiam prestižiniam biurų pastatų kompleksui „Vilniaus verslo uostas” šiuo metu skubiai ieškoma pirkėjo.
Dabartiniai savininkai – statybos įmonės „Vėtrūna” valdybos pirmininkas Vytautas Banys ir spausdinimo įmonės „Garsų pasaulis” akcininkas Adolfas Ginaitis – nori parduoti 100 procentų akcijų, nors 51 procentą dar neseniai valdė bankas „Snoras”, suteikęs 26 milijonų litų paskolą.
Kaip atsitiko, kad kontrolinis akcijų paketas išgaravo iš „Snoro” banko?
Išgelbėjo banko paskola
2010 metais, kai Lietuvą purtė krizė, „Vilniaus verslo uosto” savininkai, pritrūkę lėšų verslui finansuoti ir net nebeišgalėdami mokėti palūkanų „Swedbank”, nusprendė kreiptis į tuomet dar veikusį „Snorą”.
Bankas verslininkams paskolino 26 milijonus litų ir už tai mainais gavo 51 proc. bendrovės „NT Gama” akcijų.
Ši bendrovė ir valdo „Vilniaus verslo uostą”.
Sandoris buvo sudarytas per antrinę banko įmonę „Snoras Investment Management”.
Praėjo treji metai. „Snoras” sužlugdytas, bankrotas ištiko ir antrinę jo įmonę, o akcijos stebuklingu būdu grįžo pas senuosius savininkus.
Pareikalavo grąžinti paskolas
Dar gerokai prieš banko uždarymą – 2011 metų sausį – Lietuvos bankas uždraudė „Snorui” skolinti savo antrinėms įmonėms. Be to, buvo pritaikyta ir kitų apribojimų.
Pavyzdžiui, per trumpą laiką „Snoras” turėjo susigrąžinti paskolas iš savo antrinių įmonių.
Tai reiškė, kad bankas turėjo nutraukti kreditavimo sutartis su stambiaisiais klientais ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje.
„Lietuvos banko spaudimas peržengė sveiko proto ribas.
Per tris mėnesius susigrąžinti visų paskolų yra paprasčiausiai neįmanoma”, – sakė tuo metu banke aukštas pareigas ėjęs specialistas.
Norėdami išsaugoti verslą ir klientus, tuomečiai „Snoro” savininkai pasielgė kūrybiškai – padarė taip, kad antrinės įmonės netaptų antrinėmis.
Todėl 51 proc. bendrovės „Snoras Investment Management” akcijų buvo parduota investiciniam fondui, kurio valdymo įmonė įregistruota Didžiojoje Britanijoje.
Atsivėrė puiki galimybė
Viskas apsivertė, kai vadovavimą „Snorui” perėmė Lietuvos bankas ir bankroto administratorius Neilas Cooperis.
„Vilniaus verslo uosto” savininkai A.Ginaitis ir V.Banys pamatė, kad atsivėrė puiki proga susigrąžinti „NT Gama” 51 proc. akcijų.
Jeigu bandysi iš banko išpirkti akcijas, brangiai kainuos. Be to, įprastu atveju būtų tekę skelbti varžytynes, o jose akcijų kaina gali kilti nenuspėjamai.
Vadovė atsisakė pasirašyti
Tačiau prestižinį biuro pastatų kompleksą valdantiems verslininkams neprireikė dalyvauti varžytynėse.
Nereikėjo netgi tartis su 51 procentą akcijų valdančiais savininkais Didžiojoje Britanijoje.
Keliasdešimt milijonų vertas akcijas jie įsigijo už keliasdešimt tūkstančių litų. Tam reikėjo tik vieno – kad banko antrinės įmonės „Snoras Investment Management” direktorė pasirašytų akcijų pardavimo sutartį.
„Lietuvos ryto” žiniomis, „Snoro” administratorius N.Cooperis spaudė „Snoras Investment Management” direktorę Vitą Andrikytę tai padaryti. Pagal parengtą sutartį akcijas ketinta parduoti už simbolinę kainą.
Tačiau, matyt, nenorėdama veltis į afera kvepiantį ir bankui nuostolingą sandorį, V.Andrikytė atsisakė pasirašyti ir pasitraukė iš pareigų.
Vadovas – trims mėnesiams
Bet suplanuotam sandoriui tai nesutrukdė. Atsistatydinus V.Andrikytei „Snoro” administratorius praėjusių metų liepą naujuoju milijonus valdančios bendrovės vadovu netikėtai paskyrė Jonavos gyventoją 25 metų Tadą Laucių.
Banke beveik niekas nežinojo, kaip ir kur N.Cooperis rado šį jaunuolį. Buvo žinoma tik tiek, kad jis Jonavoje vadovauja motosporto klubui.
T.Laucius tvirtino, kad darbą „Snoras Investment Management” gavo pamatęs skelbimą.
„Buvo parašyta, kad ieškoma bendrovės vadovo.
Kai atėjau į bendrovę, neatrodė, kad ji turėtų daug turto”, – sunkiai įtikinamą istoriją kurpė jaunuolis.
Gali būti, kad kaip tik tokio žmogaus ir reikėjo šiam sandoriui.
T.Laucius bendrovei vadovavo tris mėnesius – per šį laiką „Snoro” antrinės įmonės balanse buvusios akcijos atiteko „Vilniaus verslo uosto” savininkams.
Tik vykdė nurodymus iš banko
„Ne aš tai sprendžiau, o valdyba. Akcijas parduoti pasiūlė „Snoro” bankroto administratorius. Taigi nuo manęs čia niekas nepriklausė”, – „Lietuvos rytui” prisipažino T.Laucius ir dar paminėjo Modesto Keliausko, kurio nurodymus vykdęs, pavardę.
M.Keliauskas anksčiau buvo „Snoro” banko valdybos narys ir Korporatyvinio verslo tarnybos direktorius, o dabar jis banke atsakingas už paskolų portfelį ir laikomas artimu bankroto administratoriui.
Prieš tai tokiu žmogumi buvo Valdas Monkus, kuris banke jau nedirba. Kalbama, kad jo mėnesinis atlyginimas buvo apie 100 tūkst. litų.
Įdomu, kiek uždirba M.Keliauskas, kuris bendrovėje „Snoras Investment Management” buvo valdybos narys?
Atlyginimu nesiskundė
Kaip ir buvo galima tikėtis, praėjus trims mėnesiams po to, kai T.Laucius atėjo vadovauti, „Snoras Investment Management”, likusi be akcijų ir turto, bankrutavo.
T.Laucius teigė nujautęs būsimą šios bendrovės likimą, tačiau konkretaus termino, kada ji bankrutuos, nežinojo. Viena, kas jį tikrai tenkino, – didelis atlyginimas: „Jis buvo toks pat kaip ir buvusios vadovės.”
Atrodo, kad tik už vieną svarbų parašą jis nebuvo nuskriaustas.
Beje, akcijos buvo parduotos net be akcininkų sutikimo.
„Snoro” bankroto administratorius nesivargino sušaukti jų susirinkimo.
Gal pabūgo, kad fondo atstovai iš Didžiosios Britanijos atvyks į susirinkimą ir tiesiog neleis iššvaistyti įmonės turto? Tokiu būdu kitas bendrovės „Snoras Investment Management” akcininkas, valdęs, beje, daugiau nei pusę įmonės akcijų, liko apgautas.
Ar tikrai nepatirs žalos?
Taip „Vilniaus verslo uosto” savininkai už simbolinę kainą, keliasdešimt tūkstančių litų, atgavo dar 2010 metais bendrovės „Snoras Investment Management” turėtas akcijas.
A.Ginaitis „Lietuvos rytui” nenorėjo atskleisti, už kiek pirko akcijas iš „Snoro”, tačiau tikino, kad dėl to bankrutuojantis bankas tikrai nepatirs žalos: „Mes žodžiu susitarėme, kad jei nepavyks parduoti „Vilniaus verslo uosto”, „NT Gama” akcijas grąžinsiu „Snorui”.”
Pasak jo, iš „Snoro” paimta 26 milijonų litų paskola niekur nedingo, ją teks padengti „Vilniaus verslo uosto” pirkėjams.
Dabar jau valdantys 100 procentų „NT Gama” akcijų A.Ginaitis ir V.Banys staiga nusprendė parduoti „Vilniaus verslo uostą”.
„Taip, biurų kompleksą ketiname parduoti, tačiau kol kas nėra pirkėjo”, – „Lietuvos rytui” neslėpė A.Ginaitis.
Kur slypi sandorio esmė?
Yra keletas versijų, kodėl nuspręsta parduoti prestižinį biurų kompleksą valdančios bendrovės akcijas.
Viena jų – verslininkai patys išsigando, kad neskaidrus akcijų įsigijimo būdas gali jiems patiems kelti teisinių problemų. Be to, „Snoro” kreditoriai, sužinoję, už kiek buvo įsigytos akcijos, irgi gali pradėti reikšti nepasitenkinimą.
„Vilniaus verslo uostas” buvo pastatytas už 204 milijonus litų, tačiau jo rinkos vertė gerokai didesnė.
Tiesa, skola bankui „Snoras” siekia 26 milijonus, o bankui „Swedbank” – 115 milijonų litų. Iš viso – 141 milijoną litų.
Net jeigu pastatas būtų parduotas už savikainą – 204 milijonus litų, pardavėjai uždirbtų 63 milijonus litų. Vadinasi, jeigu bankas „Snoras” iki šiol turėtų 51 proc. akcijų, jis ne tik atgautų paskolą, bet ir uždirbtų daugiau kaip 30 milijonų litų.
Kai išryškėja tikras vaizdas, tiesiog negali atsistebėti, kaip viskas paprasta ir genialu.
Tiesa, lieka paslaptis, kokiu būdu „Vilniaus verslo uosto” valdytojai sugebėjo įtikinti N.Cooperį pigiai parduoti akcijas.
Matyt, liks neatsakyta ir į kitą klausimą – koks šioje istorijoje yra vieno „Snoro” vadovų M.Keliausko vaidmuo?
Įsivėlė į dar vieną skandalą
Beje, stebuklingai iš banko „Snoras” akcijas susigrąžinę abu verslininkai yra minimi šimtamilijoninio atliekų rūšiavimo gamyklos statybos konkurso Vilniuje istorijoje.
V.Banys ir A.Ginaitis yra bendrovės „Energesman”, skandalingai laimėjusios statybų konkursą, akcininkai.
Po „Lietuvos ryto” tyrimo konkursas buvo sustabdytas.
Sutarties nutraukti nepavyko
* 2009 metais tapęs Vilniaus meru Vilius Navickas aptiko savivaldybei nenaudingą tuščių patalpų „Vilniaus verslo uoste” nuomos sutartį.
* Ta sutartis be teisės ją nutraukti 10 metų buvo sudaryta, kai Vilniui vadovavo „tvarkietis” Juozas Imbrasas.
* 2007-ųjų pabaigoje bendrovė „Vilniaus planas”, kurios steigėja ir vienintelė savininkė yra savivaldybė, kreipėsi į bendrovę „Nekilnojamojo turto gama” su prašymu išnuomoti patalpas, esančias „Vilniaus verslo uoste” – pastate šalia savivaldybės dangoraižio.
* „Nekilnojamojo turto gama” priklauso bendrovei „Vėtrūna”, kuri seniai garsėja glaudžiais ryšiais su „tvarkiečiais”.
* Nors savivaldybėje netrūksta patalpų, „Nekilnojamojo turto gama” dešimčiai metų jai išnuomojo 2,216 tūkst. kvadratinių metrų ploto. Vieno metro kaina – 65 litai.
* Viename išnuomotame aukšte įsikūrė keturios sostinės savivaldybei priklausančios tarnybos ir įstaigos.
* Kitas išnuomotas aukštas liko nenaudojamas. Jo plotas – daugiau kaip tūkstantis kvadratinių metrų. Taip vien už orą savivaldybei kasmet teko atseikėti po 1 mln. litų.
* Savivaldybė vienašališkai nutraukė sutartį dėl patalpų nuomos, o „Nekilnojamojo turto gama” kreipėsi į teismą.
* Vilniaus apygardos teismas pripažino vienašališką negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties nutraukimą neteisėtu ir priteisė ieškovui beveik 1 mln. litų nuostolių atlyginimo, skolą su delspinigiais.
* Šį pavasarį Lietuvos apeliacinis teismas, bylą išnagrinėjęs dar kartą, Vilniaus apygardos teismo sprendimą paliko nepakeistą.
