Ir jiems beveik pavyko. Ak, tas nelemtas žodis „beveik“! Būtent dėl jo pasididžiavimą užgožia abejonės. Ką vis tik simbolizuoja netoli Lietuvos atskridusi, bet tikslo nepasiekusi ir sudužusi „Lituanica“?
Įsivaizduokime, kad prie Karališkųjų rūmų Londone būtų pastatytas „Titaniko“ maketas, kaip Britų jūrų laivyno šaunumo simbolis. Dviprasmiškas jausmas apimtų...
Keičiasi laikai, keičiasi ir samprata apie didvyriškumą. Iš dabarties skeptiškumo bokšto žiūrint, S.Dariaus ir S.Girėno poelgį galima vertinti kaip avantiūrą — skrydį nesaugia oro transporto priemone. Arba, geriausiu atveju — kaip nutrūktgalvišką eksperimentą.
Galvojant apie Kauną, žodis „eksperimentas“ nuolat sukasi ant liežuvio galo.
Jeigu manote, kad Kaunas yra sustingęs, konservatyvus miestelis, kuriame be muštynių po krepšinio rungtynių daugiau nieko nevyksta — labai klystate.
Miestas prie Nemuno ir Neries santakos atrodo kaip bandymų laukas — politine, ekonomine ir komunaline prasme.
Gatvės duobėtos ne todėl, kad valdžia apsileidusi, o miestas pinigų neturi joms lopyti. Duobės — taip pat kaunietiško eksperimento dalis.
Pirmiausia, tokiu būdu testuojamos įvairių markių automobilių važiuoklės, ratai.
Kauniečių pastebėjimu, iš lengvosios klasės automobilių senučiai „Opel“ ir VW geriausiai pritaikyti mūsų duobėtoms ar atsainiai užlopytoms gatvėms.
Iš visureigių, sako, užtenka paprasčiausių modelių, „Hummer“ dar nebūtinas.
Atidėjus juokus į šalį, galima pastebėti, jog Kauno politinėje erdvėje gimsta galbūt nauja pilietinės visuomenės sankloda. Nyksta politinių partijų vaidmuo, juos pradeda užgožti visuomeniniai judėjimai.
Šios kadencijos Kauno taryboje miesto politiniam gyvenimui vis didesnę įtaką daro du visuomeniniai judėjimai — Visvaldo Matijošaičio „Vieningas Kaunas“ ir Gintauto Labanausko „Dirbam Kaunui“.
Jie daug kuo skiriasi. Išorinių panašumų apskritai sunku rasti. „Vieningą Kauną“ įkūrė milijonierius Visvaldas Matijošaitis, kai planavo tapti meru. Jis sutelkė aplink save verslių žmonių grupę, pagardindamas viralą žiupsneliu menininkų, aktyvaus jaunimo atstovų.
„Dirbam Kaunui“ – yra maišto produktas. Šis judėjimas atsirado, kai nuo socialdemokratų partijos, iškilus principiniams nesutarimams, atskilo Kauno kairiųjų branduolys.
Per visą atkurtos nepriklausomybės laiką per praėjusius savivaldos rinkimus stipriausias pozicijas užkariavusi LSDP Kaune (turėjo 6 narius taryboje) po skilimo sumenko. „Dirbam Kaunui“ pasiėmė radikaliau nusiteikusią socialdemokratų dalį, prisijungė ir daugiau aktyvių kauniečių, neradusių savo vietos tradicinių partijų struktūrose.
Šių dviejų judėjimų svoris savivaldybėje taip pat nevienodas. „Vieningas Kaunas“ turi 5 atstovus, „Dirbam Kaunui“ — 3. V. Matijošaičio organizacija įsikūrė anksčiau, stipresnė finansiškai.
Bet „Dirbam Kaunui“ pasižymi aktyvumu ir kartais agresyvoka kalbėsena, skirta tradicinių partijų valdymu mieste nusivylusiems kauniečiams.
Abiems judėjimams būdinga tai, kad jie neturi aiškių ideologinių apibrėžčių ir skelbia grynai ūkinius, miesto infrastruktūrai svarbius tikslus. Jų veiklos motyvacija artima eiliniams kauniečiams: užlopyti duobes, išvalyti šiukšlynus, įrengti naujus suoliukus, gerinti socialines paslaugas.
Ar Kaunas taps miestu, kuriame, bent jau savivaldos lygmenyje, atgims politinės partijos?
Būtent šie visuomeniniai judėjimai rengia daugiausiai spaudos konferencijų iš visų Kauno tarybos frakcijų, „išmeta“ į viešąją erdvę daugiausiai pasiūlymų, kai tradicinių partijų frakcijos atrodo gerokai apsnūdusios ir verda tarpusavio intrigų sultyse.
Jeigu ne kitų rinkimų metu, tai dar vėliau dėl vietų Kauno miesto taryboje varžysis ne kairieji, dešinieji ir centristai, o Šunų ir kačių gerovės asociacija, Užlygintų gatvių draugija ir Žaliųjų plotų puoselėtojų bendrija bei Jaunoji alaus ir traškučių mėgėjų sąjunga.
Kaunas — naujų pilietinės gyvensenos formų ir atradimų miestas.
