Rytprūsiuose gimęs, bet daugelį metų Klaipėdoje praleidęs daktaras V.Didžys (1896–1977) buvo vienas pirmųjų Mažosios Lietuvos gyventojų, jachta „Rūta” pradėjęs buriuoti Kuršių mariose, o paskui ir atviroje Baltijos jūroje.
Po Pirmojo pasaulinio karo suirutės V.Didžys su kitais iškiliais Mažosios Lietuvos veikėjais drąsiai išreiškė šimtmečiais germanizuoto Klaipėdos krašto senbuvių nusiteikimą prisišlieti prie Lietuvos – pasirašė svarbią politinę deklaraciją – vadinamąjį Tilžės aktą.
Vėliau Mažosios Lietuvos patriotai dėl to nukentėjo – jiems teko trauktis iš Klaipėdos krašto, kai jį 1939 metais klastingai aneksavo Vokietija. V.Didžys paliko ir savo namą Melnragėje, ir nuosavą jachtą „Rūta”. Gydytojo šeima prisiglaudė Kaune, rašytojo Balio Sruogos name.
Per karą V.Didžys su bendraminčiais buriavo Kaune, Trakuose, Telšiuose, Šventojoje. Po antrosios Sovietų Sąjungos okupacijos jam vėl reikėjo bėgti iš Lietuvos, kad nebūtų išvežtas į Sibirą, – šįkart į Vakarus.
Prieš 20 metų, kai aplink pasaulį plaukianti jachta „Lietuva” buvo stabtelėjusi Melburne, Australijoje gyvenantis Valterio sūnus Martynas Didžys panoro prisidėti prie buriuotojų – per audringąjį Baso sąsiaurį su jais nuplaukė iki Adelaidės.
„Iš Martyno sužinoję, kad V.Didžio pelnyti prizai ne pražuvo, o atsidūrė Australijoje, buriuotojai patarė šias relikvijas perduoti tiems, kurie žino jų vertę”, – seną istoriją prisiminė I.Didžytė-Arienė.
Lietuvos jūrų muziejaus direktorė Olga Žalienė džiaugėsi buriavimo ištakas primenančia taure: „Lietuvių jachtos tada veržėsi į Baltiją. „Žalčių karalienė” laimėjo tarptautinę Gotlando regatą. Eikliai skriejo ir V.Didžio jachta „Rūta” – Liepojos trikampio regatoje ji buvo antra.”
V.Didžio vaikai iš Melburno atgabeno ne tiktai 1938 metų birželio 24 d. regatoje tėvo iškovotą taurę su latviškais užrašais, bet ir urną su jo pelenais.
