Prokuratūra kaip siundomas kiemsargis šuo puolė „Lietuvos rytą”, paviešinusį su atliekų tvarkymu susijusio valdininkų ir kai kurių verslo grupuočių galimą sąmokslą prieš mokesčių mokėtojus.
Košė užvirė, kai portalas lrytas.lt ir dienraštis „Lietuvos rytas” atskleidė, kaip nešvariais būdais mėginta ES finansuojamos Vilniaus biologinių atliekų gamyklos statybą ir valdymą atiduoti į bendrovės „Energesman” rankas iš konkurso pašalinus net šešis konkurentus.
„Lietuvos rytas” parašė apie galimus vieno šio konkurso laimėtojo akcininkų, „Vėtrūnos” valdybos pirmininko V.Banio ryšius su partija „Tvarka ir teisingumas”.
Šio verslininko viena įmonių ir valdo 19 proc. konkurso laimėtoju skubotai paskelbtos bendrovės „Energesman” akcijų. Buvo iškeltos į viešumą įtartinos konkurso aplinkybės, sąsajos su politikais bei valdininkais.
Tarp jų buvo minima ir aplinkos viceministro A.Petkaus pavardė.
Viešųjų pirkimų tarnyba sustabdė abejotino skaidrumo konkursą ir tada prieš „Lietuvos rytą” pakilo užkabinti politikai ir valdininkai, kurie staiga tapo įžeidūs. Jautrumu visus pralenkė A.Petkus. Jis kreipėsi į Vilniaus apygardos prokuratūrą reikalaudamas pradėti ikiteisminį tyrimą dėl šmeižto, nors straipsnyje buvo kalbama tik apie galimą jo įtaką savo kuruojamos aplinkosaugos srities konkursų rengėjams.
Nieko nuostabaus, kad supyko aplink šiukšlių perdirbimo verslo katilą sutūpę veikėjai. Juk ten verda ES milijonai, atliekų dvoką paverčiantys dieviškosios ambrozijos kvapu.
Glumina prokuratūros reakcija. Valdininkui papūtus lūpas Vilniaus prokuratūra ėmė tūpčioti kaip perekšlė ir pradėjo ikiteisminį tyrimą prieš dienraštį, išdrįsusį ginti viešąjį interesą.
Juk atliekų perdirbimo ir valdymo gamyklą atidavus į didesnę nei konkurentai kainą pasiūliusios įmonės rankas valstybė patirtų kelių dešimčių, o gal ir daugiau kaip šimto milijonų litų nuostolį.
Apie nepriklausomybę nuo valdžios, savarankiškumą pakalbėti drąsaus D.Valio vadovaujama prokuratūra ryžtingai atsuko nugarą viešajam interesui.
„Lietuvos rytas”, praskleidęs „šiukšlynų milijonierių” paslapčių skraistę, rėmėsi ne partijos „Tvarka ir teisingumas” veikėjams artimos Lenos Lolišvili pranašystėmis, o atliekų tvarkymo specialistų, ekspertų duomenimis.
Bet teisėsaugininkų mundurą dėvintiems valdžios pataikūnams tai neįdomu. Taip pat, kaip jiems nebuvo įdomu, kodėl skubotai pasmaugtas „Snoro” bankas, kuris, kaip vėliau paaiškėjo, dar galėjo dirbti.
Specialiosios tarnybos tik nėrėsi iš kailio baugindamos žurnalistus, reikalaudamos atskleisti informacijos šaltinius ir taip pažeisti vieną žiniasklaidos laisvės principų.
Į tyrimą dėl A.Petkaus tariamo šmeižto įtraukta ir policija. Bet tyrėjai tokiu atveju turės į įtariamųjų ratą įtraukti ir premjerą A.Butkevičių, kuris tučtuojau po portalo lrytas.lt ir dienraščio straipsnių viešai pareiškė nepasitenkinimą konkursu, kuriame liko tik vienas pretendentas.
Pagal valdininkų ir jiems tarnaujančios prokuratūros logiką premjeras, nors ir netiesiogiai, taip pat įžeidė su konkursu susijusių veikėjų garbę ir orumą, nes suabejojo jų veiklos skaidrumu.
Nežinau, ar premjeras jau dreba galvodamas apie Lukiškių kamerą, bet „Lietuvos ryto” žurnalistai – tikrai ne.
Šiaudinis žiniasklaidos laisvės priešų vėzdas nebaisus. Tegul iš jo D.Valys nusipina šiaudinę kėdutę – turės ant ko sėdėti eilėje prie Darbo biržos, grįžęs į Naująją Akmenę.
Tik gaila tų sąžiningų žmogžudysčių, plėšimų, kyšininkavimo bylomis apsikrovusių prokurorų ir policijos tyrėjų, kuriems teks atidėti rimtus darbus ir tenkinti negerą korupcinių atliekų kvapą skleidžiančių veikėjų įgeidžius.
