„Sėdim kaip ant bombos“, - ištarė XVIII amžių menančios Griškabūdžio Kristaus Atsimainymo bažnyčios klebonas Sigitas Bitkauskas. Jis iškart po gaisro Balbieriškyje ėmėsi veiksmų – penktadienį jau laukė meistro, kuris bažnyčioje įrengs mobilųjį telefoną ir prijungs jį prie priešgaisrinės apsaugos sistemos.
Telefonas ugniagesiams, klebonui ir zakristijonui skambučiu praneš apie kylantį gaisrą.
„Šis malonumas mums kainuos 300 litų“, - skaičiavo bažnyčios saugumu besirūpinantis kunigas.
Medinei, brangiomis vertybėmis išdabintai Griškabūdžio Kristaus Atsimainymo bažnyčiai Šakių rajone pasisekė. S.Bitkauskas pernai sugebėjo išreikalauti, kad čia būtų įrengta priešgaisrinės apsaugos sistema.
Atkeltas į parapiją prieš dvejus metus ir pakeitęs pinigų išviliojimu kaltintą kunigą Jordaną Kaslauską, S.Bitkauskas rado labai prastą elektros instaliaciją. Tai – pirmoji problema, dėl kurios gali kilti gaisras. „Buvo daromi remontai, bet ne nuo to galo – kam dengt stogus, jei bažnyčia gali sudegti per kelias minutes?“ - klausė klebonas.
Kai pernai paveldosaugininkai skyrė pinigų bažnyčios išorei tvarkyti, jis pakėlė triukšmą dėl instaliacijos. „Kai sudegė bažnyčia Tytuvėnuose, paskui pora bažnyčių Kauno arkivyskupijoje – negerai, kad sudegė, bet mums buvo pliusas, – mums skyrė pinigus priešgaisrinei sistemai. Jei ne tie gaisrai, tai niekas mums nebūtų skyręs tokių pinigų. O tarp savų lėšų 70 tūkst. litų tikrai neatrastumėm“, - aiškino S.Bitkauskas.
Parapijoje – per tūkstantį gyventojų, tikintieji per sekmadienio mišias suaukoja apie 300 litų. Didžioji dalis pinigų tenka vargonininko, valytojos ir zakristijono algoms. Apie sistemą už parapijiečių pinigus negalėjo būti nė kalbos.
Paveldosaugininkai sutiko skirti pinigų. Bažnyčią meistrai apkalė lentomis, kurios impregnuotos ugniai atspariu skysčiu, perdarė elektros instaliaciją, įvedė modernią priešgaisrinę apsaugos sistemą. Iki tol per medinę bažnyčios sieną driekęsi laidai dabar nutiesti po žeme.
Bažnyčioje kilus mažiausiam dūmeliui, visa šventovė ir jos kiemas aidi nuo signalizacijos riksmo. „Per laidotuves užkūrėm smilkytuvą, signalizacija iškart ėmė staugti“, - prisiminė dvasininkas.
Visgi smilkalų dėl signalizacijos kunigui nereikės atsisakyti – kompiuteriai leidžia atjungti kai kurias bažnyčios zonas. Tarkime, per pamaldas nejautri dūmams tampa centrinė šventovės dalis.
Gudri sistema saugo ir nuo vagysčių. „Jei į bažnyčią įsiveržtų vagys, signalizacija irgi rėktų. Galinga sistema“, - džiūgavo S.Bitkauskas.
Bažnyčioje trūksta tik prisijungimo prie bendros priešgaisrinės sistemos. „Yra parašytas prašymas Šakių rajonui, kad prie jos pasijungtume. Mes parapijoje negalime už tai mokėti po 100 ar 200 litų per mėnesį. Prašome valdžios paramos, laukiame atsakymo“, - sakė klebonas.
Paklaustas, ar Griškabūdžio bažnyčia apdrausta, jis papurtė galvą: „Savo jėgomis negalime to padaryti – turime labai daug vertybių, o draudimas skaičiuoja viską. Mūsų vertybės įkainojamos milijonais. Neišsimokėtume“.
Medinę 360 kvadratinių metrų kleboniją, kuri prieš 10 metų atstatyta pagal paveldosaugos reikalavimus, bendrovė apdraudė už 400 litų per metus. „Bet joje nėra jokių vertybių, nebent mano kompiuteris ir televizorius“, - juokavo klebonas.
Jis rugsėjį ketina atostogauti. Tikisi, kad nei per atostogas, nei po jų Griškabūdžio bažnyčiai nekils joks pavojus.
