Senos partinės pažintys ir ryšiai visada garantuoja sėkmę versle. Tai parodo Vyriausybės ketinimai leisti ant cigarečių pakelių ir alkoholinių gėrimų klijuoti papildomus lipdukus, rašo „Lietuvos rytas”.
Jie esą turėtų apsaugoti banderoles nuo padirbinėjimo, nors tokių atvejų nepasitaikė jau daug metų.
Vargu ar šiai idėjai būtų uždegta žalia šviesa, jei ne buvęs premjeras A.Šleževičius.
Jis yra papildomas banderolių apsaugos priemones gaminančios bendrovės konsultantas ir dalyvauja Finansų ministerijos diskusijose dėl tokių priemonių.
Nuo ko žadama saugotis?
Su kontrabanda reikia kovoti griežčiau. Todėl ir bus įvesta triguba banderolių kontrolė – žada valdantieji.
Tabako ir alkoholio gamintojai stebisi – kam reikia papildomos apsaugos banderolėms, jei jų ir taip niekas nepadirbinėja.
Be to, tai padidins cigarečių ir gėrimų kainą.
„Lietuvos rytui” pavyko išsiaiškinti, kad tai gali būti tik gudraus verslo plano dalis.
Valdžios koridoriuose – savas
Ką daryti verslininkui, siekiančiam prastumti idėją valdžioje?
Samdyti buvusį premjerą. Tada viskas eisis lyg sviestu patepta.
Būtent taip ir pasielgė Vilniaus rajone, Skaidiškėse, įsikūrusios bendrovės „ATB-West” vadovai.
Baltarusių valdoma bendrovė konsultantu pasamdė buvusį kairiųjų premjerą A.Šleževičių, pagarsėjusį pravarde Penki Procentai (tiek jis būdamas valdžioje esą imdavo nuo palaiminto sandorio).
Baltarusiai verslininkai jo paprašė padėti įtikinti Lietuvos Vyriausybę įvesti papildomas cigarečių ir gėrimų banderolių apsaugos priemones.
Tai speciali plėvelė su tam tikrais paslėptais ženklais. Esą banderolės su tokia plėvele jau niekaip nepadirbsi.
A.Šleževičiaus pavardė ir įtaka suveikė. Pirmoji žalią šviesą verslininkų idėjai uždegė Finansų ministerija.
Gegužės 22 dieną ministerijoje įvyko posėdis, kurio metu nutarta įtraukti tokią plėvelę į Lietuvoje naudojamų dokumentų apsaugos priemonių sąrašą.
„Lietuvos rytas” turi posėdžio protokolo kopiją.
Įsitikinęs, kad tai būtina
Šiame posėdyje dalyvavo A.Šleževičius ir „ATB-West” bendrovės vadovas Jurijus Grabaras.
„Esu šios kompanijos konsultantas”, – „Lietuvos rytui” pripažino A.Šleževičius, kuris įsitikinęs, kad tokias plėveles būtina įdiegti Lietuvoje.
Iš pradžių tvirtinęs, kad dar ne laikas apie tai šnekėti, vėliau buvęs premjeras įsikalbėjo. Pasak jo, tokios priemonės užtikrins, kad banderolės nebūtų klastojamos.
Tačiau jam priminiau, kad banderolių jau kelerius metus niekas net nebando padirbti.
„Tačiau tokia tikimybė išlieka. Kas galėtų garantuoti, kad nėra padirbtų prekių parduotuvėse?” – kalbėjo A.Šleževičius.
Pasiteiravus, kur tokios plėvelės jau taikomos, buvęs politikas, o dabar baltarusių verslininkų konsultantas vardijo Uzbekistaną, Kirgizstaną, Rusiją, Prancūziją.
„Tai unikalus, analogų pasaulyje neturintis gaminys.
Plėvelė garantuos prekių kontrolę, saugos nuo padirbinėjimo.
Esu pats susidūręs su suklastotu gaminiu”, – apsaugines plėveles gyrė A.Šleževičius.
Tai, kad jo pavardė tikrai dar daug ką reiškia šiandienei valdžiai, rodo, kad minėtame posėdyje dalyvavo finansų ministrui Rimantui Šadžiui svarbi patarėja Violeta Latvienė.
Posėdžiui vadovavo finansų viceministras Vytautas Galvonas.
Savininkus sužinoti nelengva
Finansų ministerija uždegė žalią šviesą bendrovei, kurios akcininkai slepiasi lengvatinio apmokestinimo zonoje.
Taigi sužinoti tikruosius bendrovės savininkus yra labai nelengva.
Kaip rodo „Lietuvos ryto” gauti duomenys, didžioji dalis bendrovės akcijų priklauso Kipre įregistruotai bendrovei „Sorgan Technologies Limited”.
Dar pavyko sužinoti, kad 500 akcijų turi Izraelio gyventojas Vladimiras Altshuleris.
Šiek tiek akcijų turi ir du Baltarusijos piliečiai, gyvenantys Minske, Siarhejus Mirgorodskis ir Siarhejus Filas.
Rūkalai dar pabrangtų
Tabako ir alkoholio gamintojai stebisi, kad šalies valdžia ne kovoja su rūkalų kontrabanda, o žada investuoti į papildomus lipdukus. Gamintojai mano, kad čia tiesiog kažkas bando pasipelnyti.
„Dešimt metų niekas nėra padirbęs jokios banderolės, nes nėra prasmės”, – skėsčiojo rankomis tabako gamybos kompanijos „Philip Morris Baltic” korporatyvinių reikalų vadovas Lietuvai Gintautas Dirgėla.
Jis neabejoja, kad įvedus šias priemones rūkalai dar labiau pabrangtų: „Bet kokios naujos priemonės, kurios kainuoja, padidins cigarečių kainą. Tai neišvengiama.”
Be to, jis pridūrė, kad banderolės Europoje apskritai jau tampa atgyvena.
O su klastotėmis ar kontrabanda kovojama kitokiais būdais.
„Be to, už banderolių padirbinėjimą gresia baudžiamoji atsakomybė. Todėl niekas jų nepadirbinėja.
Lengviau atsigabenti didelį kiekį kontrabandos ir čia parduoti. Kam vargti su tomis banderolėmis?” – stebėjosi G.Dirgėla.
Gamintojai gūžčioja pečiais
G.Dirgėlai pritarė ir Nacionalinės tabako gamintojų asociacijos vadovas Ramūnas Mačius: „Nematau priežasčių, kodėl reikia stiprinti banderolių saugumo ženklus. Čia nėra jokios problemos.
Pastangos kovoti su kontrabanda kažkodėl nukreipiamos visai kita linkme.”
Už banderoles Lietuvoje šiuo metu moka tabako gamintojai.
Už papildomas priemones jiems irgi tektų mokėti, tačiau išlaidas perkeltų ant vartotojų.
„Žinoma, tai padidintų cigarečių kainą. Tačiau tai neturi nieko bendra su cigarečių kontrabanda”, – sakė R.Mačius.
Pečiais gūžčioja ir Alkoholiniais gėrimais prekiaujančių įmonių asociacijos direktorius Romas Apulskis: „Žinoma, mes suinteresuoti, kad rinkoje neliktų suklastotų gaminių.
Tačiau ar tos papildomos priemonės yra reikalingos, dar reikėtų diskutuoti. Juk jos gali neduoti naudos, o tik padidinti prekių kainą.”
Be to, jo teigimu, neaišku, kaip tai techniškai įdiegti, kokioms prekėms tai galiotų.
„Žmonės žino, kai jie perka kontrabandinę ar falsifikuotą prekę. Taigi nemanau, kad tai ką nors pakeistų”, – abejojo asociacijos direktorius.
Baltarusių išradimas unikalus?
Bet verslo konsultantas A.Šleževičius įsitikinęs, jog speciali papildoma plėvelė padėtų kovoti su kontrabanda.
Tiesa, nepasakė, kokiu būdu.
Jis neabejoja, kad naujos priemonės reikalingos ne tik legalioms cigaretėms ir alkoholiniams gėrimams atpažinti.
Baltarusių išradimą bus bandoma pritaikyti visoms prekėms.
„Manau, kad tai gali būti skirta visoms prekėms, kurios kartais klastojamos. Pavyzdžiui, augaliniam aliejui, sintetinėms priemonėms”, – tikino A.Šleževičius.
Tai, kad buvęs premjeras jau yra gerai padirbėjęs valstybinėse įstaigose, įrodo ir įvairių institucijų pozicija.
Minėtame ministerijos surengtame posėdyje dalyvavo ir būrys Valstybinės dokumentų technologinės apsaugos tarnybos prie Finansų ministerijos specialistų.
Vadina prevencine priemone
Šios tarnybos direktoriaus pavaduotojas Kęstutis Verseckas „Lietuvos rytui” teigė, kad šios naujos priemonės panaudojimas yra svarstomas. Dabar sprendžiama dėl testavimo.
„Technologinės apsaugos priemonės ir yra kuriamos tam, kad užkirstų kelią arba bent jau sumažintų galimybes klastoti dokumentus, šiuo atveju banderoles.
Todėl bet kurios technologinės apsaugos priemonės panaudojimas tik apsunkina klastotojų darbą”, – teigė K.Verseckas.
Ši tarnyba neturi informacijos, kad yra klastojamos banderolės. „Tai greičiau prevencinė priemonė”, – pridūrė jis.
