Ar daugiau šansų įsidarbinti, kai darbdavys baigęs tą patį universitetą?

- Pasak Jeilio universiteto (Yale University) alumnų, geriausia, ką gali duoti savo Alma mater, iš kurios išėjai, yra trys T – time, talent, treasure, t.y. laikas, talentas, pinigai. Kaip manote, ką šiuo metu alumnai duoda ir ką galėtų duoti universitetams Lietuvoje?

- Deja alumnų veikla, palyginti su užsienio universitetais, Lietuvoje dar nėra išplėtota. Apie alumnus pradėta kalbėti jau senokai, tačiau kol kas jų veikla nėra nuolatinė ar itin sėkminga. Turbūt aktyviausiai veikia mažesnių, su verslo studijomis susijusių mokyklų alumnai. Iš vadinamųjų tradicinių universitetų reikia paminėti mūsų alumnus, jų pastangas suburti kolegas, taip pat KTU Socialinių mokslų fakulteto Verslo strategijos instituto tarptautinės vadybos ir verslo administravimo magistrantūros EMBA (Executive Master of Business Administration) alumnus, oficialią veiklą pradėjusius 2011 metais.

Dalis baigusiųjų studijas palaiko ryšius su fakultetais, katedromis, toliau dalyvauja universiteto gyvenime, savo profesinėje veikloje garsina universiteto vardą. Kol kas tai ir yra pagrindinė alumnų veikla. Ko gero, didžiausia pagarba aukštajai mokyklai parodoma tuomet, kai šalia pasiekimų ar apdovanojimų paminimas ir universiteto vardas. Tai ir yra viena iš T – talentas: savo talentu žmogus didina universiteto prestižą.

Jei kalbėsime apie universitetui skiriamą laiką - kitą T - pas mus dar neįprasta alumnams dalyvauti bendrose universiteto šventėse, renginiuose, nebent grupės susitikimuose. Lėšų skyrimo tradicijos taip pat dar nėra susiformavusios.

- Kaip siūlote plėtoti alumnų veiklą?

- Būtina suprasti, kad ir šioje visuomeninėje veikloje galima abipusė nauda – ir universitetui, ir alumnams. Kokia ji gali būti? Pirmiausia, tai ryšių tinklas, iš kurio galima tikėtis realaus kolegų indėlio į asmeninę karjerą, verslą. Taip pat alumnams sudaroma galimybė formuoti universiteto poziciją ruošiant ateities specialistus ir tikėtis savo verslo poreikius atitinkančių potencialių darbuotojų.

- Turbūt, kaip ir visada tokiais atvejais, trūksta susikalbėjimo ir susižinojimo. Visų pirma, baigusieji turėtų pradėti akyviau tarpusavyje bendrauti, vėliau atsirastų ir daugiau idėjų, ir pasiūlymų universiteto vadovybei.

- Supratau, kad artimiausiu metu ir ateityje laukia begalės darbų, ir kad prireiks nemažo būrelio entuziastų. Laukia nemenka užduotis – suburti žmones savanoriškam darbui. Juk sudominti žmones trumpalaike nauda gana paprasta, ji labiau apčiuopiama, o štai įžvelgti ilgalaikę naudą, vertybes yra gerokai sunkiau.

- KTU alumnų asociacija veikia jau pora metų, tačiau dar negali pasigirti narių gausa. Labai džiaugiuosi sparčiu narių gausėjimu šiemet. Juk KTU išleidžia po kelis tūkstančius absolventų per metus! Nieko nuostabaus - „rinka“ perpildyta įvairiomis organizacijomis ir sąjungomis, kurių veikloje galima dalyvauti.

Be to, socialiniai tinklai iš dalies pakeičia poreikį būti alumnų „tinkle“, nes žmogus jau praktiškai viename „tinkle“ yra. KTU alumnų asociacijos valdyboje, į kurią įeina devyni nariai, jau tarėmės, kaip sudominti baigusius KTU alumnų veikla, kaip gali atsirasti noras jiems priklausyti. Kalbinsime sėkmės lydimus absolventus dalintis patirtimi, taip pat svarbu organizuoti periodinius, tradiciniais tampančius renginius, pavyzdžiui, lyderystės forumus.

- Kokį „antspaudą“ jums uždėjo KTU?

- Tokį, kurio nesinori nusimesti. Čia žmogus formuojamas visose srityse, tiek jo vidinės nuostatos, tiek požiūris į profesiją, darbą. Tiesiog tai brandus, didelis, progresyvus mokslo centras. Manau, universitetas turi daug šansų tapti stipriausiu universitetu Rytų Europoje.

- Jei taip teigsime atsižvelgdami į mūsų specialistų CV nurodytą baigtą aukštąją mokyklą, turbūt taip ir yra (juokias – red. pastaba). Tačiau reiktų nepamiršti, kad mano sektoriui nemažą dalį specialistų rengia būtent KTU – tai elektros, mechanikos, šilumos inžinieriai.

Renkantis darbuotoją daugiau balų skirčiau tam, kuris yra studijavo keliose aukštosiose mokyklose. Žinoma, tai jokiu būdu nėra taisyklė, kiekvieną kartą atskirai vertinama pagal darbo pobūdį ir būsimam darbuotojui keliamus reikalavimus.

- Tikrai taip. Tačiau kartu ir didelė atsakomybė. Nesuklysiu pasakydamas, kad kiekvieno žmogaus pasirinkimas, kuriuo keliu eiti.

- Manau, kad žmogus, kuris nesidalija sėkme, pasmerktas nesėkmei. Ir tai jau ne pasirinkimas, o tiesiog privalomas dalykas.

- Savo kelyje esu sutikęs nemažai žmonių, su kuriais buvo ir yra malonu bendrauti, kurie rodė ir rodo pavyzdį. Smagu prisiminti studijų laikus, tiek Lietuvoje, tiek užsienyje, sutiktus dėstytojus, savo srities profesionalus. Iš įmonių vadovų galėčiau paminėti buvusius TEO ir „Swedbank“ vadovus, AB „Lietuvos energija“ valdybos pirmininką Raimundą Petrauską. Savo drąsiu, konkrečiu požiūriu imponuoja KTU rektorius prof. Petras Baršauskas – vesti priekin didelę, inertišką, senų tradicijų organizaciją nėra lengva užduotis. Visada gera pasikalbėti su panašiai galvojančiu, panašius darbus dirbančiu žmogumi, pasikeisti patirtimi.

- Kokius sunkumus patyrėte savo karjeros pradžioje?

- Turbūt sunkiausia būna pasirinkti – karjeros kryptį, darbovietę ir pan. Kai tai padarai, viskas vyksta daug lengviau. Vienas iš tokių mano pasirinkimų – grįžti dirbti Lietuvon. Ilgą laiką maniau, kad baigsiu mokslus užsienio universitete, apsiginsiu disertaciją, ten liksiu, dirbsiu, tačiau apsisprendžiau kitaip ir dėl to nesigailiu.

Įdomi patirtis laukė vos grįžus: įsidarbinu pagal specialybę, bandau darbe pritaikyti disertacijoje gautas išvadas, o man ir sako: „Pala, pala, apie disertaciją pakalbėsim vėliau, o dabar pakalbėkim apie darbą“ (juokiasi – red. pastaba). Tai parodė, kad neužtenka kažkuo įsitikinti atliekant teorinius skaičiavimus, reikia mokėt praktikoje naujovėmis įtikinti kitus.

- Ką gi, nereikia laukti, kad aplinka pasirūpintų tavimi. Posakiai „viskas tavo rankose“ ar „kaip pasiklosi, taip išsimiegosi“ yra visiška tiesa. Tai tik dar vienas iššūkis, kurį tau siūloma įveikti. Dar niekada nebuvo taip lengva ieškotis darbo, kaip dabar – gali ieškoti darbo praktiškai visame pasaulyje dar nebaigęs studijų.

- Šiandienos pasaulyje emigracijos sąvoka yra labai reliatyvi. Kas dabar yra emigracija? Tiesiog gyvenamosios vietos pakeitimas. Aš esu už tai, kad žmogus plėstų savo akiratį, turėtų galimybę palyginti. Žiūrint iš valstybės perspektyvos, racionalu pabandyt tuos žmones grąžinti, nes anksčiau padarytos investicijos į žmogų turi duoti grąžą. Žiūrint iš žmogaus perspektyvos, neskubėčiau tų žmonių vadinti emigrantais, ypač jei išvažiuoji dėl to, ką randi ten, o ne dėl to, kad kažką palieki čia.

- Visų pirma pasitikrinu, ar dar nesu nutolęs nuo jaunų žmonių, ar dar panašiai galvoju, taip pat ar nesu atsilikęs technologijų srityje. Antra vertus, smagu prisiminti akademinę aplinką, studijų metų romantiką.

- Tikrai ne, jaunimas visada buvo kiek maištaujantis, bet dėl to jo tikrai nereikėtų smerkti.

- Teigiamas. Tik nelabai suprantu studentų, kuriems darbas tampa svarbesnis už studijas. Juk dirbti reikėtų laisvu nuo studijų metu, o ne atvirkščiai, kai mokomasi tada, kai lieka laiko po darbo.

- Turbūt antrasis variantas. Bet nėra taip, kad įgijai lyderio savybių ir viskas. To mokomasi nuolat, kiekvieną dieną. Man labai patiko mintis, kad skiriant sportui po dvi valandas per dieną, profesionalaus sportininko vertų rezultatų gali tikėtis bet kas po dešimties metų.

CV:

Kauno techologijos universiteto Alumni asociacijos prezidentas, UAB „Visagino atominė elektrinė“ generalinis direktorius ir valdybos pirmininkas dr. Dalius Misiūnas

2000 m. Kauno technologijos universitete įgijo elektros inžinerijos bakalauro laipsnį (baigė Elektrotechnikos ir automatikos fakultetą, dabar - Elektros ir valdymo inžinerijos fakultetas).

2005 m. Lundo universitete (Švedija) apgynė technologijos mokslų daktaro laipsnį.

Nuo 2000 metų vykdė tyrimus ir eksperimentinius darbus Lundo (Švedija) ir Adelaidės (Australija) universitetuose.

2006-2008 metais grįžęs į Lietuvą dirbo tarptautinėje inžinerinių konsultacijų ir projektavimo bendrovėje SWECO, vėliau verslo konsultacijų įmonėje „Ernst & Young Baltic”.

Nuo 2010 metų dirbo AB VST Skyrių valdymo tarnybos direktoriumi, vėliau buvo AB LESTO Valdybos narys bei strategijos ir vystymo tarnybos direktorius.

Nuo 2011 metų kovo iki 2013 metų rugpjūčio ėjo AB Lietuvos energija, AB generalinio direktoriaus pareigas.

Šiuo metu eina energetikos sektorių apjungiančios įmonės UAB „Visagino atominė elektrinė“ (VAE) generalinio direktoriaus bei bendrovės valdybos pirmininko pareigas. Taip pat yra AB „Lietuvos energijos gamyba“ stebėtojų tarybos narys.