Prezidentūroje iškilmingus priėmimus ruošiančio „Stiklių“ restorano savininkas Romas Zakarevičius sakė, kad šįkart nebuvo pateikta jokių išankstinių nurodymų arba reikalavimų.
Nebuvo net paprašyta, kad maistas būtų gaminamas ir patiekiamas pagal senas žydų maisto tradicijas.
„Teliko tik gėlių puokštes iš Izraelio vėliavai būdingų spalvų žiedų sukomponuoti“, – sakė R. Zakarevičius.
Vakarienė bus europietiška. Joje dalyvaus apie 70 žmonių.
Tačiau neatmestina galimybė, kad aukštiems svečiams bus pasiūlyta paragauti pagal košerio reikalavimus pagaminto vyno. Žinoma, jeigu tokio norės.
Sh. Peresas iš Izraelio politinio elito išsiskiria kuklumu, nors užimamos pareigos ir galėtų jam leisti kur kas prabangesnį gyvenimą.
Štai jo pirmtakas M. Katsavas, kuris šiuo metu už priekabiavimą prie savo buvusių pavaldinių moterų kali viename Izraelio kalėjimų, buvo kur kas atidesnis savo pareigoms ir padėčiai.
Kai 2005 m. rugsėjį M. Katsavas viešėjo Vilniuje, tada prezidentūros kavinėje šeimininkavusio restorano „Ida Basar“ savininkų buvo paprašyta, kad vakarienė būtų paruošta pagal visus žydų košerinio maisto reikalavimus.
Todėl teko ieškoti ne tik išskirtinių maisto produktų, bet ir indų, įrankių, gėrimų ir net krosnies duonai kepti.
Protokolo tarnybos pareigūnai pageidavo, kad specialioje krosnyje kepamos duonos procesą prižiūrėtų rabinas Haimas Burshteinas. Be jo kontrolės neapsėjo ir upėtakių bei daržovių kepimas.
Vynai, šampanas ir sūriai tada į prezidentūrą buvo atgabenti iš Antverpeno, kuris visoje Belgijoje ir Europoje garsėja košerinio maisto ir gėrimų gamybos tradicijomis bei jų išskirtiniu puoselėjimu.
„Porcelianinius servizus, taures ir stalo įrankius specialiai M. Katsavo vizitui buvome atsivežę iš Vokietijos. Kaip mums tada aiškino Izraelio prezidento atstovai, iki iškilmingos vakarienės prezidentūroje jie negalėjo būti panaudoti“, – prisiminė restorano „Ida Basar“ savininkė Henrieta Kontrauskienė.
Paklausta, ar išsaugojo lėkštę, iš kurios valgė M. Katsavas, ji nusijuokė: „Jei tokias lėkštes būtume saugoję, tai dabar jau galėtume atidaryti jų muziejų. Tačiau dalis servizo, kurį specialiai buvome įsigiję vienoje seniausių Vokietijos porceliano gamyklų, dar išliko.“
Mityba – pagal griežtas taisykles
Viena svarbiausių žydų religinio gyvenimo ypatybių – kašrutas – taisyklių rinkinys, reglamentuojantis tinkamą žydų maitinimąsi. Žodis „kašer“ reiškia „tinkamas“, „tikras“.
Pagal kašrutą, galima valgyti tik galvijų bei žvėrių, kurie turi skeltas kanopas ir atrajoja, mėsą. Tokių gyvūnų skerdimas turi vykti pagal tam tikrą ritualą, nesukeliant gyvūnams skausmo.
Košeriniu maistu taip pat laikoma žąsiena, antiena, vištiena ir kalakutiena. Nekošeriniai paukščiai – tai ereliai, pelėdos, gulbės, pelikanai, grifai, gandrai.
Pagal kašrutą, pieno produktai turi būti gaunami iš košerinių gyvūnų. Draudžiama kartu maišyti, gaminti, tiekti ant stalo, valgyti tuo pačiu metu pieno ir mėsos produktus. Netgi indai turi būti atskiri šiems produktams ruošti.
Remiantis žydų mitybos taisyklėmis, draudžiama valgyti kiaukutinius vėžiagyvius (krevetes, krabus, dvigeldžius moliuskus, omarus ir kt.). Leidžiama vartoti maistui pelekines, su žvynais žuvis (tuną, lašišą, silkę ir kt.).
Košeriniam maistui taip pat priklauso grūdai, daržovės ir vaisiai. Leidžiama vartoti tik pagal tam tikras taisykles pagamintą vyną.
