Alytaus rajone, Kaniūkų kaime, tėvų ir senelių žemę atgavę keturi bendraturčiai nustebo iš Nacionalinės žemės tarnybos Alytaus skyriaus gavę kvietimą atvykti atsisakyti nuosavybės teisių į dalį jos, rašo „Lietuvos rytas“.
Žinia apie antrą kartą dabar jau ne sovietų, o nepriklausomos Lietuvos nacionalizuojamą žemę labiausiai sujaudino vyriausią iš bendraturčių – netrukus 80-metį turėjusį švęsti Igną Sabonį.
„Mano tėvas, taip pat Ignas Sabonis, ne tik neteko šios žemės, bet ir jaunas mirė lageryje Sibire. Mūsų sodybos kieme buvo partizanų bunkeris, tad jis buvo nuteistas kaip politinis kalinys.
O dabar sava valdžia pareikalavo atiduoti dalį prieš kelerius metus grąžintos žemės ir už du hektarus pasiūlė sumokėti 1455 litus.
Bet didžiausia – moralinė skriauda”, – dar visai neseniai „Lietuvos rytui” tvirtino I.Sabonis, vasaras leidęs senojoje tėvų sodyboje.
Tačiau pensininkas nebesulaukė tos moralinės skriaudos atlyginimo. Mirtis buvo greitesnė už teisybės paiešką.
Leido naudotis, kol grąžins
2009 metų gruodžio 21 dieną Alytaus apskrities viršininkas pasirašė sprendimą atkurti paveldėtojams I.Sabonio ir jo žmonos Marcelės 1940 metais Kaniūkų kaime nacionalizuotą žemę – daugiau kaip 20 hektarų.
Grąžinimas užtruko ilgai, nes dar 1993 metais jie buvo parašę tokį prašymą.
2004 metais Alytaus apskrities viršininko administracija išnuomojo jų žemėje esantį 2,02 hektaro sklypą Alytaus miškų urėdijai, kol savininkams bus atkurta teisė į ją.
Urėdijos vadovai tam neprieštaravo ir neparašė jokio prašymo leisti neprivatizuoti šios dalies, nors jau buvo pradėjusi atnaujinti iki tol stovėjusius du apleistus senus gamybinės-ūkinės paskirties pastatus.
Net ir savininkams I.Saboniui, Bronislavai Januškevičienei, Algirdui ir Vytautui Žekoniams tapus teisėtais jos šeimininkais ir savo nuosavybę įregistravus Registrų centre, urėdija nemokamai iki šiol naudojosi šia žeme.
Išgelbėjo nuo antros klaidos
„Tik kai šiemet pasiūlėme urėdijai išsipirkti tą žemę, prasidėjo keisti dalykai.
Nacionalinė žemės tarnyba karštąja linija gavo anoniminį pranešimą, kad Kaniūkų kaime savininkams neteisėtai buvo atkurta nuosavybė į žemę po urėdijos pastatais, ir skubiai nusprendė, jog mes jos privalome atsisakyti administracine tvarka.
Lyg ne žemėtvarkininkai, o mes patys ją sau būtume pagrobę.
Jei nebuvo galima grąžinti žemės po urėdijos pastatais, nereikėjo to daryti.
Dabar už du atimamus hektarus žemės pasiūlyta juokinga kompensacija – 1445 litai.
O vien kiek išleidome rūpindamiesi nuosavybės atkūrimo reikalais”, – piktinosi Liuda Žekonienė, vyro V.Žekonio įgaliota jam atstovauti.
Nacionalinės žemės tarnybos Alytaus skyriuje L. Žekonienė pasiteiravo, ar reikalaudami atsisakyti 2,02 hektaro žemės žemėtvarkininkai žino, kad pati urėdija didesne jos dalimi nesinaudoja ir yra leidusi privačiai kelių tiesimo bendrovei „Parama” sandėliuoti žvyrą, skaldą svetimoje žemėje, o savininkams už tai nieko nemokama.
Skyriaus vedėja Danutė Štreimikienė ir specialistė Janina Prūsaitienė neslėpė to nežinančios ir sutiko, kad tai reikia išsiaiškinti vietoje.
Taip žemės savininkai žemėtvarkininkus išgelbėjo nuo antros klaidos.
Į susitikimą su jais prie urėdijos pastatų Kaniūkų kaime atvykę Alytaus urėdijos atstovai sutiko, kad iš savininkų nereikia atimti visų dviejų hektarų, o pastatams naudoti užteks gerokai mažesnio ploto.
Už svetimas klaidas neatsakys
Iš 4 bendraturčių tik A. Žekonis sutiko atiduoti savo dalį valstybei ir administracine tvarka panaikinti Alytaus apskrities viršininko 2009 metų gruodžio 21 dieną priimtą sprendimą.
Kiti trys kreipėsi į Nacionalinę žemės tarnybą ir pareikalavo už iš jų atimamą žemę atlyginti vidutine rinkos kaina, valstybės lėšomis parengti dviejų žemės sklypų – jiems grąžinamo ir perduodamo urėdijai – projektus, o nusavinamo sklypo plotas neturėtų būti didesnis nei minimaliai būtinas abiem urėdijos pastatams eksploatuoti.
„Jei nebus įvykdyti šie mūsų siūlymai, savo žemės neatiduosime. Negalime už svetimas klaidas atsakyti be jokio atlyginimo.
Tuomet tegul kreipiasi į prokuratūrą”, – piktinosi L. Žekonienė.
