Kaimo žmonėms reikia veiklos ir pagalbos

Kaimai Lietuvoje gražėja. Jų bendruomenės suremontavo būtinas veiklai patalpas, jas įrengė. Visa tai kaimo žmonės padarė savo rankomis, projektams gavę paramos pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos „Leader” metodą.

Per pastaruosius šešerius metus „Leader” krypčiai iš Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai buvo atriekta 6 proc. lėšų – 464 mln. litų.

Vien tik projektams, kuriuos įgyvendino kaimo bendruomenės, buvo skirta 362 mln. litų.

Tarpusavyje bendradarbiaujančių vietos veiklos grupių (VVG) projektams teko 14,4 mln. litų.

VVG administracijų darbuotojams, kurie padeda kaimo žmonėms įgyvendinti projektus, – 72 mln. litų.

Apie 15 mln. litų per šešerius metus buvo paskirta įvairiems VVG rengiamiems mokymams.

Artėja Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. laikotarpis.

Jo metu išliks ir „Leader” priemonė, kurios pinigai paskirstomi VVG administruojamoms vietos plėtros strategijoms įgyvendinti.

Todėl kaimo gyventojai ir jų interesams atstovaujančios organizacijos šiuo metu itin įdėmiai stebi kaimo ateities planus rengiančios valdžios veiksmus.

Ar pavyks tęsti verslo ir socialinius projektus kaime, ar teks viską mesti vos pradėjus?

Visai tai priklausys ir nuo politikų valios.

„Kaimo bendruomenės, įgyvendinančios VVG sukurtas strategijas, yra stumiamos į nuošalę.

Naujuoju ES finansiniu laikotarpiu „Leader” programai numatyta vos du trečdaliai (68 proc.) 2007–2013 metų finansavimo.

Sumažinus „Leader” programai tenkančią žemės ūkio fondo dalį planuojama bendrą paramą projektams, finansuojamiems iš „Leader” krepšio, sumažinti iki 309 mln. litų.

Todėl traukiasi ir projektų, ir jų administravimo, ir mokymų finansavimas, o užduotys sunkėja”, – sakė Lietuvoje į tinklą susitelkusių vietos veiklos grupių pirmininkas Egidijus Giedraitis.

ES yra nustačiusi, kam nuo 2014-ųjų pirmenybę turės skirti „Leader” priemonė.

Teks sutelkti dėmesį į skurdo mažinimą kaime ir socialinio verslo plėtrą: kaimo bendruomenių organizacijoms reikės pasirūpinti ne tik geresne gyvenimo kokybe, bet ir tais vietos gyventojais, kuriems sunkiai sekasi prisitaikyti prie visuomenės.

„Mūsų VVG priklausančios bendruomenės sutvarkė pastatus, juos įrengė.

Dabar jos gali imtis įvairiausios kaimo gyventojams naudingos veiklos, nes turi nemažai projektų įgyvendinimo patirties.

O ir mes patys jas mokėme – įgūdžiams įgyti ir pritaikyti buvo skiriama gana daug paramos”, – sakė VVG „Pakruojo rajono partnerystė” vadovė Marija Žiubrienė.

Jaunimo organizacijos, vadovaujamos Pakruojo VVG, įgyvendino daug svarbių projektų. Pavyzdžiui, jaunimo sporto klubas „Robusta” atnaujino Petrašiūnų motokroso trasą.

„BMX” klubo nariai už projekto lėšas įsigijo sportinės aprangos ir dalyvauja įvairiose varžybose.

„Cunami” klubas subūrė karatė mėgėjus, o už projekto lėšas įsigijo sportinės įrangos.

„Kaimo bendruomenės iki šiol daugiau dėmesio skyrė patalpoms remontuoti, o veiklą skatinančiuose projektuose nespėjo dalyvauti.

Jei projektų finansavimas mažėtų, socialines problemas spręsti padedančią kaimo bendruomenių veiklą būtų sunku tęsti, nors tokių sunkumų kaime į valias”, – kalbėjo M.Žiubrienė.

Pasak M.Žiubrienės, VVG skatina bendruomenių verslumą. Jos raginamos imtis tokios veiklos, iš kurios gautų pajamų.

Jų verkiant reikia mokesčiams už komunalines paslaugas mokėti – bendruomenių patalpoms šildyti, atsiskaityti už sunaudotą elektrą ir vandenį. Savivaldybės tam lėšų neturi.

Pakruojo VVG yra apklaususi bendruomenes, ko joms labiausiai trūksta, koks verslas joms būtų naudingiausias.

Anot M.Žiubrienės, yra itin puikių idėjų, kuo galėtų verstis bendruomeninės organizacijos.

Joms įgyvendinti reikia lėšų, bet akivaizdu, jog VVG strategijų finansavimo krepšyje pinigų pristigs.

Jei programos „Leader” parama smarkiai mažės, ant plauko pakibs itin svarbūs projektai.

„Pakruojo bendruomenė pradėjo atnaujinti kultūros paveldą ir ėmėsi remontuoti jai priklausantį Pakruojo dvaro pastatą.

Kultūros paveldui atnaujinti reikia trigubai daugiau lėšų nei paprastam statiniui, todėl projektas buvo įgyvendinamas atskirais etapais.

Bendruomenei priklausantis dvaro pastatas jau atnaujintas, langai – pakeisti, bet viduje dar niekas netvarkyta.

Ji norėtų baigti darbus, dvare organizuoti įvairius renginius ir taip užsidirbti pinigų.

Tam reikia lėšų, kurias naujuoju ES finansiniu periodu ketinama smarkiai sumažinti”, – kalbėjo M.Žiubrienė.

Pakruojo VVG vadovė įsitikinusi, kad bendruomenės kaime gali išspręsti daug socialinių problemų pačiu pigiausiu būdu. Juk bendruomenių nariai gerai žino kaimo gyvenimo sunkumus ir yra pasiryžę daug darbų atlikti patys.

Vietos valdžia sutvarkyti visų kaimo gyventojų reikalų negali, o dažnai nė neturi pinigų.

„Kaime galima įrengti dienos centrus tiems vaikams, kuriais nesirūpina bėdų prispausti tėvai.

Vaikus, kurie neperima iš tėvų jokios ūkininkavimo patirties, galima mokyti paprasčiausių ūkio darbų, pavyzdžiui, kaip auginti daržoves.

Dar daugiau reikėtų pastangų, jei siektume į normalų gyvenimą integruoti jų tėvus”, – kalbėjo M.Žiubrienė.

Tai – idėjos. Kad jos taptų realybe, reikia ne tik parašyti projektą, bet ir gauti lėšų jam įgyvendinti.

„Mažinti „Leader” finansavimą nėra nei išmintinga, nei racionalu. Projektai, kurių imasi bendruomenės, atliekami pigiau, o jų kokybė – daug geresnė, nei prižiūrimų savivaldos”, – sakė Sūduvos VVG vadovė, Antanavo bendruomenės pirmininkė Reda Kneizevičienė.

„Leader” paramos siekiantys kaimo žmonės patys sprendžia, ką jie nori sutvarkyti, ko jiems labiausiai reikia. O savivaldybių politikai mieliau primeta savo nuomonę.

„Iki šiol visas dėmesys buvo sutelktas į patalpas, kad kiekviename kaime žmonės turėtų kur susirinkti ir teikti paslaugas.

Dauguma bendruomenių pradėjo socialinę veiklą ir ketino ją tęsti toliau įgyvendindamos naujus projektus.

Tačiau kitu ES finansiniu periodu tokios galimybės gali ir nebebūti”, – nuogąstavo R.Kneizevičienė.

Sūduvos VVG vadovė įsitikinusi, kad bendruomenėms verkiant reikia imtis verslo, antraip jos neįstengs išlaikyti patalpų, kurias atnaujino.

„Turiu patirties, tad žinau, jog tai labai sudėtinga. Bendruomenių pajamos priklauso nuo trumpalaikių projektų”, – kalbėjo R.Kneizevičienė.

Tokie projektai dažniausiai susiję su socialinėmis paslaugomis. Pavyzdžiui, Redos vadovaujama Antanavo bendruomenė įsigijo virtuvės įrangos ir senyviems žmonėms tiekia karštą maistą.

Sūduvos VVG apmokė ir per 30 žmonių – lankomosios priežiūros specialistų. Tad bedarbės moterys padės vienišiems kaimo žmonėms: skalbs, praus, atveš maisto.

„Kaime reikia socialinių paslaugų, tik svarbu, kad bendruomenės nutartų, kokių labiausiai. Už projektų lėšas įsigijus darbo įrankių galima ir malkas sukapoti, ir žolę nupjauti, ir kitaip padėti.

Užmokestis už paslaugas, kad ir menkas, atitektų degalams. Liktų jo ir patalpoms išlaikyti”, – svarstė pašnekovė.

Sūduvos VVG vadovei apmaudu, kad įvairios ministerijos nemato, kiek gerų darbų padaro bendruomenės gražindamos kaimą ir tvarkydamos jo infrastruktūrą.

„Kiek Kultūros ministerija skyrė lėšų kaimo kultūrai? Juk ne ji, o bendruomenės rašė projektus, atnaujino kultūros namus, pirko kolektyvams instrumentų bei tautinių drabužių.

Bendruomenės, kurios tvarko kultūros paveldo objektus, įveikia didžiausius sunkumus, kol su įvairiomis institucijomis suderina techninį projektą”, – pasakojo R.Kneizevičienė.

Jos nuomone, kitos ministerijos galėtų pasižvalgyti, kiek bendruomenės kaime sutvarkė viešųjų erdvių, įrengė sporto aikštelių.

Apie visa tai informuoja stendai su „Leader” projektų viešinimo ženklais.

Tad ar visuomenei naudingiau pašalpomis ir įvairiomis socialinėmis išmokomis šelpti kaimo gyventojus? Ar geriau remti vietos bendruomenių iniciatyvas, jei patys kaimo gyventojai sprendžia vietos problemas?

Tai klausimai, į kuriuos politikai dar nėra parengę atsakymų. O jų artimiausiu metu būtina sulaukti. Juk politikai kaimo bendruomenėms įsipareigojo užtikrinti ilgalaikę paramą.