Dalis maldininkų pėsčiomis į Kryžių kalną patraukė iškart po ryte Šiaulių katedroje vykusių šv. Mišių.
Kelių šimtų tikinčiųjų kolona, Šiaulių katedrą ir Kryžių kalną skiriančius dvylika kilometrų įveikė giedodama giesmes.
Piligriminio žygio iš Šiaulių katedros į Kryžių kalną vedliu tapo Šiaulių vyskupas Eugenijus Bartulis, kuris Kryžių kalne aukojo ir šv. Mišias.
Šv. Mišias Šiaulių vyskupui aukoti padėjo apaštalinis nuncijus arkivyskupas Luigi Bonazzi ir Lietuvos vyskupai.
Per šv. Mišias buvo paminėtas palaimintojo Jono Pauliaus II apaštalinės kelionės Lietuvoje 20 - metis ir Žemaičių Krikšto 600 metų jubiliejus.
Pamokslą per pamaldas sakęs Kauno arkivyskupas metropolitas Sigitas Tamkevičius pabrėžė, kad be tikėjimo Kryžių kalnas tebūtų kultūros paveldo objektu ir kvietė tikinčiuosius malda stiprinti ryšį su Viešpačiu.
Apie neeilinius tikintiesiems tekusius išbandymus prabilęs arkivyskupas S. Tamkevičius sakė, kad tikėjimas yra stumiamas į privačią erdvę, kad žmonėms yra peršamas nekrikščioniškas, amoralus gyvenimo būdas.
Baigdamas pamokslą arkivyskupas S. Tamkevičius pakvietė visus melstis, kad „Kryžiaus šviesos būtų sklidinas visas mūsų gyvenimas“.
Į atlaidus atvykę maldininkai čia pat Kryžių kalno papėdėje galėjo atlikti ir išpažintį.
Kadangi per pamaldas negailestingai plieskė saulė, kai kurie maldininkai nuo jos dengėsi skėčiais ir gurkšnojo atsineštą vandenį.
Tiems, kas pamiršo atsinešti vandens, padėjo jį pilstę ir dalinę savanoriai. Keliems karčio išsekintiems maldininkams prireikė ir medikų pagalbos.
Į Kryžių kalno atlaidus susirinko daugiausia vyresnio amžiaus žmonės.
Kryžių kalnas pirmą kartą rašytiniuose šaltiniuose paminėtas 1850 metais, o XIX–XX amžių sandūroje jis tapo gerai žinoma sakraline vieta, kur pastoviai būdavo meldžiamasi. Ant šio kalno imta statyti ir kryžius, prašant Dievo įvairiausių malonių ar jam atsidėkojant.
Tarpukariu į vidurvasaryje po šienapjūtės prie Kryžių kalno vykusius atlaidus tikintieji suplūsdavo iš visos Šiaurės Lietuvos.
Sovietų valdžios nurodymu kryžiai Kryžių kalne buvo naikinami, tačiau žmonės statydavo vis naujus ir naujus. 1961 metais ant kalno stovėję kryžiai buvo „nuvalyti“ buldozeriais ir sunaikinti, tačiau net ir po to žmonės slapčiomis kryžius atstatė.
Kryžių kalno atlaidai buvo atgaivinti 1997 metais įkūrus Šiaulių vyskupiją.
