Praėjusią savaitę tarybos posėdyje buvo svarstoma, ar leisti bendrovei „Turto centras“ atlikti tvoros, esančios Raudondvario plente 161A, rekonstrukciją.
„Turto centras“ – tai įmonė, valdanti 2012 metų liepą atidarytą už Europos Sąjungos (ES) fondų lėšas mieste įkurtą Kauno regiono kempingą. Verslininkai kempingą iš miesto savivaldybės išsinuomojo 10 metų, rašo „Lietuvos ryto“ priedas „Laikinoji sostinė“.
Taryba valdančiųjų daugumos narių balsais tvoros rekonstrukciją palaimino.
Greta Lampėdžio ežero ir kempingo gyvenantys kauniečiai įsitikinę, kad po šiuo sprendimu slypi ne leidimas įteisinti jau pastatytą tvorą, bet kempingo plėtra, nuo kurios nukentės visi miestiečiai.
„Veršvos“ bendruomenės nariai bei specialistai, prižiūrintys, kaip naudojami ES kempingui įrengti skirti pinigai, mano, kad toks tarybos sprendimas net gali lemti, jog teks grąžinti dalį kempingo statybai panaudotų lėšų.
Išgąsdino naujos tvoros
Raudondvario plente gyvenantys kauniečiai sunerimo dar gegužės mėnesį, kai prie Lampėdžio esančiame kempinge pradėjo dygti nauja tvora, juosianti didesnį nei iki šiol plotą.
„Veršvos“ bendruomenės nariai susirūpino, kad netrukus nei patys, nei kiti kauniečiai nebegalės naudotis pamėgta poilsio zona, nes ją užims kempingas.
„Projekte „Kauno regiono kempingo su paplūdimiu įrengimas prie Lampėdžių karjero“ numatyta, kad vaikų žaidimo, lauko teniso, tinklinio aikštelės įrengtos viešoje erdvėje ir skirtos naudotis visiems miesto gyventojams ir atvykstantiems poilsiautojams. Tačiau gegužės mėnesį pradėta statyti ir neseniai beveik baigta tvora tokią galimybę užkerta“, – teigė vienas aktyvių kauniečių Rimvydas Smalakys.
Kaunietis tikina, kad kempinge besitvarkantys verslininkai nuo pat pradžių nesilaikė įsipareigojimų.
„Sportuoti aikštelėse verslininkai turi leisti visiems nemokamai. Bet lauko teniso aikštelėje tinklo nėra. Norint jį gauti, už valandą reikia mokėti 20 litų. Verslininkai tai įvardija kaip teritorijos administravimo mokestį. Bet iš tiesų tai yra pelnymasis iš norinčiųjų pasportuoti“, – teigė R.Smalakys.
Pagrindinį taką užtvers
Nauja tvora apima didesnį teritorijos plotą nei anksčiau. Įkalti stulpai rodo, kad netrukus bus pritvirtinti ir vartai. Žmonės nebegalės eiti specialiai nutiestu ir išgrįstu taku, nuo Raudondvario plento vedančiu iki pat paplūdimio.
Panašu, kad nauja tvora aptvers visuomenės aktyviam poilsiui skirtas aikšteles. Žmonėms apeiti teritoriją teks naujais jau išraustais, aplink kempingą vedančiais takais.
Dar keisčiau atrodo tai, kad prie iki šiol buvusio pagrindinio tako buvę šviestuvai taip pat atsidūrė už naujos tvoros kempingo teritorijoje.
„Įtariame, kad šviestuvai yra miesto. Jei taip, prie miesto apšvietimo stulpų pritvirtintos dėžutės, prie kurių galima prijungti elektrą, reikalingą kemperiams“, – svarstė R. Smalakys.
Stebisi: girdo, bet nesaugo
Aktyvūs kauniečiai reiškė nepasitenkinimą ir kita kempingą iš miesto nuomojančių verslininkų veikla.
„Projekte matyti, kad pačiame kempinge esančiame pastate yra patalpa, kurioje turėjo būti įrengtas medicinos punktas. Bet joje sukrauti gėrimai. Greta veikia baras, kuriame pilstomas vynas ir parduodami kiti nestiprūs alkoholiniai gėrimai. Žmones girdo, bet jų saugumu nesirūpina“, – piktinosi R. Smalakys.
Kitas aktyvus „Veršvos“ bendruomenės narys Rimantas Lisauskas pridūrė, kad vandenyje iki šiol nepažymėtos vietos, iki kur gali bristi ir maudytis vaikai.
Kitoje karjero pusėje budintys gelbėtojai taip pat prasitarė, kad nerimaudami laukia nelaimės.
„Žmonės gali imti skęsti bet kurią akimirką. Mums gelbėti kempingo teritorijoje poilsiaujančių žmonių nepriklauso. Bet net ir norėdami tai padaryti nespėtume“, – sakė kitame Lampėdžio ežero krante tvarką ir poilsiautojus prižiūrintys gelbėtojai.
Rūpinasi ne visa teritorija
Aktyviems kauniečiams nepatinka ir tai, kad kempingo vadovai bando užgrobti jau sutvarkytą ir visuomenei priklausančią teritoriją, tačiau kita erdve, kurią turėtų prižiūrėti, nesirūpina.
„Šalia naujos tvoros esanti žemė taip pat priklauso kempingui. Bet jo darbuotojai nesivargina ją sutvarkyti. Greta poilsio zonos vis dar plyti šabakštynas“, – rodė R. Smalakys.
Tikrai, greta kempingo tvoros tebeplyti suvešėję medžiai ir krūmai. Mėtosi kalnai šiukšlių. Matyti net audringų meilės scenų pėdsakai – draikosi moteriški apatiniai ir panaudoti prezervatyvai bei riogso tušti plastikiniai alkoholinių gėrimų buteliai.
Įtaria nešvarius kėslus
„Matydami, kas darosi, manome, kad kempingą valdantys verslininkai ne tik bando pasididinti savo teritoriją visų kauniečių sąskaita. Įtariame, kad kitas žingsnis bus sklypo paskirties keitimas ir privatizavimas“, – svarstė R. Smalakys ir R. Lisauskas.
Kol taip nenutiko, kauniečiai baiminasi, kad mokesčių mokėtojų pečius gali užgulti kitos bėdos.
„Kempingas įkurtas daugiausia už ES fondų lėšas. Jos suteiktos su sąlyga, kad aktyviam poilsiui skirtos aikštelės bus prieinamos visiems kauniečiams ir prie kempingo poilsiaujantiems žmonėms. Jei ši sąlyga bus pažeista, mums gali tekti iš savo kišenėms grąžinti pinigus Europai“, – būgštavo „Veršvos“ bendruomenės atstovai.
Rengiasi naujai kovai
Apie savo pastebėjimus ir būgštavimus, kad iš visuomenės savinamasi poilsiui priklausanti teritorija, kauniečiai dokumentais ne kartą yra informavę miesto merą, savivaldybės administracijos atstovus ir politikus.
„Tačiau į mūsų argumentus niekas nereaguoja. Manau, kad politikams svarbūs tik jų ir verslininkų interesai. O į paprastus žmones nusispjauti“, – kalbėjo savo kaimynus palaikanti Veršvų seniūnaitijos seniūnaitė Stasė Mickutė.
Kauniečiai tvirtino, kad, miesto tarybai palaiminus naujos kempingo tvoros statybas, gyventojų mūšis su verslininkais ir politikais – pralaimėtas.
„Tačiau karas – ne. Už visuomenės interesus kovosime toliau“, – tvirtino Veršvos bendruomenės nariai.
Gyventojai pirmiausia ketina kreiptis į Lietuvos verslo paramos agentūrą (LVPA), kuri kontroliuoja, kaip verslininkai, šeimininkaujantys už ES fondų lėšas įkurtuose objektuose, laikosi savo įsipareigojimų.
Kauno regiono kempingas įkurtas už 2,5 milijono litų. 0,45 milijono skyrė savivaldybė. Kitos lėšos – iš ES fondų.
Tvoros saugos turistus?
Vienas iš bendrovės „Turto centras“ savininkų Linas Žabaliūnas teigė, kad leidimus naujai tvorai statyti iš savivaldybės gavo dar pavasarį.
„Tada projektas buvo pristatytas ir vietos bendruomenei. Dalis jam pritarė, dalis – ne.
Mūsų nuomos sutartyje su savivaldybe parašyta, kad gyventojai, turintys pretenzijų dėl kempingo veiklos, turi kreiptis į kempingo savininką – savivaldybę. Žinau, kad keli „Veršvos“ bendruomenės nariai tai ir yra padarę“, – sakė L. Žabaliūnas.
Verslininkas tvirtino, kad sporto ir vaikų žaidimo aikštelėmis visi galės naudotis ir toliau.
„Jas aptvėrėme todėl, kad problemų kildavo naktimis. Čia kauniečiai girtaudavo, daužydavo butelius, trikdė kempingo gyventojų ramybę. Norintys žaisti teniso aikštelėje moka ne už ją, bet už inventoriaus nuomą. Įsipareigojimai mums leidžia tai daryti. Elektra ir visa kita infrastruktūra yra vietinė, iš miesto nieko nevagiame“, – teigė L. Žabaliūnas.
„Turto centro“ bendraturtis taip pat sakė, kad kavinėje ir priekrantės zonoje dirba du vyrai. Jie prižiūri tvarką.
„Gelbėtojus greičiausiai turėsime kitą vasarą. Kol kas pagal taisykles jų samdyti neprivalome“, – tvirtino L. Žabaliūnas.
Įspėjo apie galimas sankcijas
Giedrius Komičius, Lietuvos verslo paramos agentūros atstovas:
„Kauno miesto savivaldybės administracijai dar liepos 12 dieną pranešėme, kad pagal projektą „Kauno regiono kempingo su paplūdimiu įrengimas prie Lampėdžių karjero“ aktyvaus poilsio ir vaikų žaidimų aikštelės turi būti prieinamos visiems gyventojams.
Prašėme, kad aktyvaus poilsio ir laisvalaikio infrastruktūra nebūtų priskirta kempingo, kur komercinę veiklą vykdo bendrovė „Turto centras“, teritorijai ir neatlygintinai būtų prieinama visus metus.
Paaiškėjus, kad už ES lėšas įgyvendinto projekto sukurta vieša infrastruktūra naudojamasi komerciniais tikslais, informuojame, kad gali būti pradėtas pažeidimo tyrimas ir sprendžiamas klausimas dėl dalies suteiktos paramos grąžinimo.“
Tarybos sprendimas – įtartinas
Aušrys Kriščiūnas, Miesto savivaldybės tarybos narys:
„Tarybos narių sprendimas leisti statyti tvoras Kauno regiono kempinge man įtartinas. Verslininkų aiškinimai, kad tvoromis jie saugo savo inventorių ir poilsiautojų ramybę, skamba keistai. Tam yra apsaugos tarnybos.
Pažadai, kad aikštelėmis ir toliau galės naudotis miestiečiai, gražūs, bet jais taip pat nesu linkęs tikėti.
Visuomenė ne be reikalo yra sunerimusi.
Iš patirties žinau, kad tvorų atsiradimas yra pirmas žingsnis į teritorijos privatizavimą.“
Kodėl aptvėrė tik teniso aikštelę?
Povilas Mačiulis, Miesto savivaldybės tarybos narys:
„Pristatydami šį klausimą valdininkai labai pabrėžė būtinumą prižiūrėti kempinge esančias aikšteles. Neva naktimis jose girtuokliaujama ir šiukšlinama, todėl jas būtina aptverti. Tačiau kodėl aptvėrė tik teniso aikštelę, o krepšinio ir tinklinio aikšteles paliko atviras? Nuo šio klausimo ir meras, ir kempingo atstovai išsisukinėja.
Palaikome idėją, siekiant pritraukti daugiau turistų, kemperiams statyti skirtą teritoriją praplėsti. Tačiau to negali būti daroma kauniečių gerovės sąskaita. Juo labiau kad dėl šio tvoros perkėlimo savivaldybei gali tekti grąžinti ES paramą.“
