Lietuvos bibliotekininkų draugijos pirmininkės pavaduotojas,
Vilniaus apskrities A. Mickevičiaus viešosios bibliotekos vadovas
Petras Zurlys po susitikimo BNS sakė, kad Vyriausybei rudenį
grįžus prie šio klausimo, bibliotekininkai spaus ją priimti
tinkamus sprendimus.
„Jeigu bus pirmiausia valdininkams pakeltos algos ir kitiems, ten
kur ne pirmo būtinumo, tai, aš manau, kad tylėti jau nebegalima,
nes mes tylos jau išbandėme visus būdus, - sakė jis. - Mes
patikinome ministrą, kad jeigu jam toliau nesiseks spręsti
atlyginimų kėlimo klausimo, tai mes tą situaciją stebėsime ir, be
abejo, mes būsime privesti įsijungti kaip profesinė bendruomenė,
mūsų Bibliotekininkų draugija ir mūsų profsąjunga, ir padėti
ministrui tuos klausimus spręsti, nes kito kelio aš nematau“.
Š. Birutis savo ruožtu ketvirtadienį BNS sakė, kad atlyginimų
kėlimo kultūrininkams klausimas yra prioritetinis.
„Labai daug apie tai buvo šiandien kalbėta. Mes (Vyriausybė -
BNS) tik atidėjome iki rugsėjo mėnesio šį klausimą ir aš
įsitikinęs, kad tai yra prioritetinis dalykas valstybės. Matyt,
vienareikšmiškai tai supranta visuomenė, reikia, kad ir politikai
tai suprastų“, - dėstė ministras.
Susitikime kalbėta ir apie Vyriausybės siūlymą įvesti
kadencijas didžiųjų bibliotekų vadovams bei bibliotekų ateitį.
Pasak P. Zurlio, kadencijų įvedimas jam nesuprantamas.
„Jeigu bus neribojamas kadencijų skaičius, tokios pataisos nieko
nereiškia ir jų apskritai nereikia daryti. Aš nesuprantu šito ir
ko nesuprantu, paprastai nekomentuoju. Jeigu ministerija turi savo
pavaldžiose įstaigose vadovų, kuriuos norėtų pakeisti, tai aš
manau, kad ministerija turi visus svertus ir visus būdus, Darbo
kodeksą - turi galimybes pakeisti tuos vadovus. Nemanau, kad čia
kažkokia revoliucija“, - dėstė P. Zurlys.
Pasak ministro, bibliotekai į siūlomą naujovę dėl kadencijų
didžiųjų įstaigų vadovams reaguoja „labai teigiamai“.
„Ir tai visiškai normalu, kad reaguoja teigiamai, nes ta sistema
visame kultūros sektoriuje jau yra - Vyriausybė jau buvo pritarusi
ir muziejų vadovų kadencijoms, jau seniai yra kadencijos teatrų ir
koncertinių įstaigų vadovams, televizijos vadovui. Tai nėra jokia
naujovė, tai yra sistemos subalansavimas“, - dėstė Š. Birutis.
Ketvirtadienio renginyje ministras taip pat patikino
bibliotekininkus, kad bibliotekų nenumatoma uždarinėti. Anksčiau
šį mėnesį kultūros ministras buvo sakęs, kad geriau yra turėti
mažiau, bet didelių, naujausiomis knygomis aprūpintų bibliotekų.
„Apie uždarymą niekada nebuvo kalbama, buvo kalbama apie
optimizavimą, o žodis optimizavimas reiškia gerinimą, o ne
mažinimą. Kai kam galvoje tas žodis reiškia mažinimą, tai vien
dėl to tas nesusipratimas iškilo“, - BNS ketvirtadienį teigė
Š.Birutis.
Vyriausybė, pirmadienį svarsčiusi darbo grupės išvadas dėl
kultūrininkų algų kėlimo, sprendimus atidėjo rudeniui. Pinigų
kultūrininkų algų didinimui bus ieškoma svarstant kitų metų
biudžetą, kartu sprendžiant, kaip įgyvendinti Konstitucinio Teismo
nutarimą dėl valstybės tarnautojų ir teisėjų algų.
Pasiūlymus, kaip turėtų didėti bibliotekininkų, kultūros
centrų darbuotojų, muziejininkų atlyginimai, Vyriausybei yra
pateikusi darbo grupė, kurią birželį sudarė premjeras Algirdas
Butkevičius ir kuriai vadovavo kultūros ministras Š.Birutis.
Darbo grupė siūlo iki gruodžio patvirtinti programą, kaip per
trejus metus pasiekti, kad mažiausiai uždirbančių kultūros ir
meno darbuotojų minimalus mėnesinis darbo užmokestis būtų ne
mažesnis nei 1732 litai. Programos tikslu darbo grupė įvardijo
kultūros ir meno darbuotojų darbo užmokesčio didinimą,
priartinant jį prie pedagogų darbo apmokėjimo.
To siūloma pasiekti 2014 -2016 metais kasmet didinant
finansavimą darbo užmokesčiui dviem bazinės mėnesinės algos
dydžiais kiekvienam kultūros ir meno darbuotojui
(bazinė mėnesinė alga šiuo metu yra 122 litai). Skaičiuojama,
kad tai kasmet papildomai iš valstybės biudžeto pareikalautų po 49
mln. litų.
Prieš sudarydamas darbo grupę gegužę A. Butkevičius žadėjo
iki 2016 metų pakelti kultūrininkų atlyginimus iki pedagogų algų
dydžio.
Pirmadienį jis sakė, kad kultūrininkų atlyginimai bus didinami
tiek, kiek leis finansinės galimybės.
„Mes kada (gegužę - BNS) kalbėjome, tai nebuvo Konstitucinio
Teismo priimto sprendimo. Ir mes buvome numatę tuo metu ir
suplanavę, kiek bus galima didinti atsižvelgiant į tą patį, kaip
sakiau, finansinės drausmės įstatymą“, - pirmadienį paklaustas,
ar tebegalvojama per trejus metus pakelti kultūrininkų atlyginimus
iki pedagogų algų lygio, sakė A. Butkevičius.
