Lenkijos valstybės sekretoriaus pavaduotoja Henryka Moscicka-
Dendys trečiadienį pateikė Seimo
užsienio reikalų komisijos nariams URM parengtą ataskaitą apie
padėtį Lenkijos ir Lietuvos santykiuose.
Diplomatės teigimu, pernai Lietuvoje vykę parlamento rinkimai,
po kurių Lietuvos lenkų rinkimų akcija (LLRA) pateko į
valdančiąją koaliciją su socialdemokratais, “iš esmės pakeitė
optiką” dvišaliuose santykiuose su Varšuva.
„Po virtinės susitikimų, kurie įvyko šių metų pradžioje
vyriausybių vadovų ir užsienio reikalų ministrų lygmenyje,
laukiame, kad Algirdo Butkevičiaus vyriausybės įgyvendintų tam
tikrus įsipareigojimus, susijusius su lenkų mažuma Lietuvoje,
prisiimtus per rinkimų kampaniją ir pakartotus per vasarį vykusius
vizitus Lenkijoje”, - pabrėžė H. Moscicka-Dendys.
„Vis dar neišspręstų problemų sąrašas nesikeičia nuo 1994
metų, kai buvo pasirašyta Lenkijos ir Lietuvos (bendradarbiavimo)
sutartis”, - sakė pareigūnė, pridūrusi, kad tarp tų klausimų
yra lenkiškų pavardžių ir vietovardžių rašyba, švietimas ir
žemės grąžinimas vietos lenkams.
H. Moscicka-Dendys teigė, jog jai susidaręs įspūdis, kad
A. Butkevičiaus kabinetas „konstruktyviai nusiteikęs lenkų grupės
atžvilgiu“.
Tačiau ji perspėjo: „Dabartines nuotaikas Lietuvoje galima
delikačiai apibūdinti kaip antilenkiškas“.
Pareigūnė pabrėžė, kad Lietuvos vyriausybė ir prezidentė
Dalia Grybauskaitė vartoja “skirtingą retoriką”, kalbant apie
santykius su Lenkija.
H. Moscickos-Dendys nuomone, ekonominiai santykiai su Lietuva
Lenkija yra itin svarbūs ir veikia abiejų šalių tarpusavio
vertinimus.
„Duomenys įspūdingi. Lenkija užima vieną iš pirmųjų vietų
investicijų (į Lietuvą) srityje. Lietuvoje veikia daug Lenkijos
ūkio subjektų. Didžiausia investicija – tai bendrovės „Orlen“
investicija Mažeikiuose. „Orlen Lietuva“ sumoka daugiausiai
mokesčių į Lietuvos biudžetą“, - sakė ji.
H. Moscicka-Dendys taip pat paminėjo svarbų Lietuvos vaidmenį
šiuo metu pirmininkaujant Europos Sąjungai (ES) ir organizuojant
lapkritį Vilniuje vyksiantį Rytų Partnerystės programos
viršūnių susitikimą.
Lenkija tikisi, kad per tą susitikimą ES pasirašys asociacijos
sutartį su Ukraina.
Kaip rašo Lenkijos dienraštis “Gazeta Wyborcza”,
pastarosiomis savaitėmis Lietuva atliko kai kurių žingsnių, kurie
gali būti laikomi pastangomis pagerinti dvišalius santykius su
Varšuva.
Centro kairiosios Lietuvos vyriausybės, kuriai taip pat priklauso
LLRA, programoje numatyta įteisinti dvikalbius vietovių ir gatvių
pavadinimus rajonuose, kuriuose didelę dalį gyventojų sudaro
etniniai lenkai, sudaryti galimybę vartoti originalią lenkiškų
pavardžių rašybą oficialiuose dokumentuose, taip pat peržiūrėti
kai lenkų kritikuojamas kurias Švietimo įstatymo nuostatas.
