Ar įmanoma įsigyti vos 258 tūkstančiais litų įvertintą apie 180 kvadratinių metrų ploto poilsio pastatą Palangoje, pajūrio juostoje prie pat kopų, kartu su beveik 9 arų žemės sklypu, už kurį nereikėtų mokėti nė cento?
Vilnietis advokatas Rimantas Jonynas įrodė, kad Lietuvoje tokią svajonę įgyvendinti galima.
Tam tereikia artimai bendrauti su religine bendruomene, kuriai pataikavo ir jos visus norus tenkino valdžia.
Lietuvos kapucinų Lurdo viceprovincijai konservatoriaus Andriaus Kubiliaus vadovaujama Vyriausybė statinį prie kopų neatlygintinai perdavė praėjusių metų pavasarį.
Dabar jame šeimininkauja viename Vilniaus gyvenamojo namo bute įsikūrusi Jonynų šeimai priklausanti kultūros ir švietimo bendrovė „Žinia”, kuriai kapucinai iš valstybės gautą turtą išnuomojo iki 2018 metų.
Prie kopų – privati valda
Valstybės saugomoje pajūrio juostoje įsikūrusi advokato šeima čia, atrodo, jaučiasi kaip savo namuose.
Pastato teritorija apjuosta tvora, ant kurios vartų kabo užrašas „Privati valda” ir pikto šuns atvaizdas.
Maža to. Šią vasarą pastato nuomininkai užsitvėrė ir įvažiavimą į asfaltuotą aikštelę. Norintys čia patekti poilsiautojai turi gauti šeimininkų sutikimą.
„Čia – privati valda ir negalima fotografuoti”, – įsakmiai pareiškė vakar prie vartų atėjusi bendrovės „Žinia” direktorė Gitana Jonynienė.
Tačiau pajūrio juostoje valstybinė žemė negali būti privati.
Be to, Nekilnojamojo turto registre prie šio pastato joks sklypas nėra įregistruotas. Tad ir tvoros čia negali būti, o per valstybinį mišką jūros link galėtų eiti kiekvienas.
Aptvėrė sklypą, kurio nėra
Tačiau dabar be nuomininkų leidimo į apsitvertą valstybės žemės plotą įžengti niekam nevalia.
„Savivaldybės atstovai gali įeiti, o žurnalistas – ne”, – atkeldama vartus nurodymais svaidėsi G.Jonynienė, kai pasiaiškinti dėl tvoros vakar „Lietuvos rytas” čia atvyko kartu su Palangos savivaldybės Viešosios tvarkos skyriaus darbuotojais.
Palangos savivaldybės administracijos direktorės Akvilės Kilijonienės teigimu, šią statybinę tvorą laikinai buvo leista pastatyti, kol vyko pastato remontas.
Apie tokią tvoros paskirtį šių metų pradžioje kalbėjo ir pats R.Jonynas.
Dabar visi statybos darbai jau baigti, tačiau tvora tebestovi.
Pageidauja didesnio sklypo
Pastatas buvo aptvertas pagal 2010 metų liepą savivaldybės suformuoto 8,78 aro ploto žemės sklypo ribas. Tačiau daugiau nei prieš metus šį turtą gavęs Kapucinų ordinas žemės sklypo įregistruoti neskuba.
Dvasininkams atstovaujantis advokatas ir faktinis statinio šeimininkas R.Jonynas suformuoto sklypo dydį apskundė teismui prašydamas prie jo priskirti dar 75 kvadratinius metrus valstybinio miško.
Klaipėdos apygardos administracinis teismas gegužę šį skundą atmetė. Pranešimo, kad šis sprendimas būtų apskųstas apeliacine tvarka, savivaldybė nėra gavusi.
Tačiau net ir įsiteisėjus teismo sprendimui sklypas prie pastato neregistruojamas. Kodėl?
Palangos savivaldybės juristas Vytautas Korsakas spėja, kad dabar bus mėginama pageidaujamus 75 kvadratinius metrus išbraukti iš valstybinių miškų plotų, o tuomet su tuo pačiu prašymu advokatas R.Jonynas į teismą kreipsis dar kartą.
Jei mažesnis sklypas būtų įregistruotas dabar, vėliau pageidaujama žemė būtų vertinama kaip prijungimas prie sklypo ir ją tektų pirkti iš valstybės.
Valstybės žemė – nemokamai
Tačiau gali būti, kad neteisėtai apsitverto sklypo kapucinų vienuoliai neregistruoja ir taupumo sumetimais.
Už pajūrio juostoje prie pat kopų esančios valstybinės žemės nuomą savivaldybei tektų mokėti beveik po 10 tūkstančių litų per metus.
Dabar savo poreikiams sklypą faktiškai valdantys pastato savininkai už neįregistruotą, bet apsitvertą žemę nemoka nė cento.
Atrodo, kad nemokės ir ateityje, nes sklypas greičiausiai bus neregistruojamas, kol R.Jonynas nesusitars su miškininkais.
Neteisėtas valstybinės žemės apsitvėrimas ir nemokamas jos naudojimas akių nebado nei Nacionalinei žemės tarnybai, nei Valstybinei mokesčių inspekcijai.
Neatlygintinai gavo ir sklypą
Prieš pusmetį „Lietuvos rytas” rašė apie tai, kad prieš karą kapucinų Plungėje valdyti trys pastatai buvo įvertinti 590 tūkst. litų.
Jų religinei bendruomenei nebuvo galima grąžinti natūra, nes šiandien du iš jų yra tapę gyvenamaisiais namais, o trečiajame veikia gimnazija.
Kompensuodama už šį prarastą turtą per 2010 ir 2011 metus valstybė kapucinams įvairiose šalies vietose perdavė net 17 statinių – neveikiančių mokyklų kompleksų, kurių vertė tesiekė 442 tūkst. litų.
Vienuoliams dar reikėjo atiduoti 148 tūkst. litų vertės turto.
Prie Kalniškės kaime perduotų 5 statinių vienuoliams neatlygintinai buvo perduotas ir 51,35 aro ploto žemės sklypas, kurio rinkos vertė – apie 130 tūkst. litų.
Tačiau ši suma kažkodėl nebuvo įskaičiuota į vienuoliams perduoto turto vertę.
Pastato vertė krito perpus
Kapucinai šio sklypo neregistravo tol, kol kaip kompensacijos dar negavo Palangoje prie kopų esančio poilsio pastato.
Iš pradžių Turto fondui priklausantis pastatas buvo įvertintas beveik puse milijono litų.
Vėliau, įsikišus Vyriausybės kancleriui, šį objektą pervertino Registrų centras.
Jis nustatė, kad pastatas, už kurį verslininkai Turto fondui žadėjo milijonus, vertas vos 258 tūkst. litų.
Pastatas prie jūros vienuoliams atiteko sumokėjus vertės skirtumą – vos 110 tūkst. litų.
Tačiau viceprovincijai skyrus 130 tūkst. litų vertės žemės sklypą, valstybė su šia religine bendruomene jau buvo beveik atsiskaičiusi.
Kalniškės kaime iš valstybės gautus pastatus vienam statybų verslu užsiimančiam pajūrio verslininkui vienuoliai pardavė kartu su žemės sklypu.
Nuoma – kaip atlygis advokatui
Rimantas Jonynas
Advokatas
„Apie pastatą Palangoje sužinojome atsitiktinai. Privatizuoti paruoštų objektų sąraše pastebėjome patį smagiausią objektą priimtinoje vietoje, kuris buvo įvertintas 258 tūkst. litų.
Prieš tai Turto fondo atliktas vertinimas nebuvo adekvatus. Ekspertai yra nustatę, kad pastatas buvo avarinės būklės ir faktiškai turėjo būti griaunamas. Juo labiau kad šioje vietoje yra apribota bet kokia kita komercinė veikla. Todėl jo faktinė vertė nėra didelė.
Pagal nuomos sutartį su vienuoliais, dalis pastato paliekama jų poreikiams. Dalį patalpų savo nuožiūra leidžiama naudoti savo lėšas į remontą investavusiai bendrovei „Žinia”. Aš be jokio atlygio tvarkau visus kapucinų viceprovincijos reikalus, todėl nuoma mums yra kaip tam tikra protekcija už mano darbą.
Nuoma metams įvertinta apie 7–8 tūkst. litų. Tačiau mokėti mums nereikės, nes pagal sutarties sąlygas aptartą nuomos sumą iš karto turime investuoti į pastato remontą.
Pastatas yra privatus, todėl privati tampa ir namų valdą supanti erdvė.”
