„Pasikeitė egzaminų vertinimas - atsisakyta vadinamojo norminio
vertinimo, kai visų rezultatai išrikiuojami į vieną eilę. <...>
Naujasis vertinimas įnešė šiokios tokios sumaišties, galbūt trūko
informacijos. Mes prezidentūroje taip pat gauname nemažai tėvelių
ir abiturientų laiškų dėl kai kurių nesuprantamų dalykų“, - „Žinių
radijui“ sakė V. Būdienė.
Vis dėlto prezidentės patarėja teigė, kad egzaminų rezultatai
nebuvo netikėti.
„Egzaminų rezultatai per daug nenustebino. Išsiskyrė du ar trys
egzaminai, kurių daugiausiai abiturientų neišlaikė: lietuvių kalbos
ir literatūros egzaminas, kurio neišlaikė apie 10 proc. laikiusių,
<...> nustebino informacinių technologijų egzamino rezultatai,
kurio neišlaikė apie 18 proc. visų laikiusiųjų“, - sakė V. Būdienė.
Lietuvių kalbos ir literatūros egzaminas, nepaisant to, jog
dešimtadalis abiturientų jo neišlaikė, pateko tarp tų egzaminų, už
kuriuos buvo gauta daugiausiai maksimalių įvertinimų.
„380 mokinių iš lietuvių kalbos ir literatūros egzamino gavo
100 balų įvertinimą, matematikos egzaminą tokiu įvertinimu išlaikė
apie 400 abiturientų, anglų kalbos - apie tūkstantis“, - atskleidė
ji.
V. Būdienė teigė, jog egzaminų rezultatai bus perduoti Egzaminų
centrui, kad šis juos detaliai išnagrinėtų.
„Egzaminų centrui teks giliai išanalizuoti visus duomenis,
organizavimo teigiamas ir neigiamas puses. Rudenį turėtų būti
paruošta ir pristatyta išsamesnė analizė ir politikams, ir
visuomenei“, - teigė ji.
Daugiausiai abiturientų, be privalomojo lietuvių kalbos, šiemet
laikė anglų kalbos egzaminą - apie 16 tūkstančių. Matematikos ir
istorijos egzaminą pasirinko apie 15 tūkstančių mokinių. Iš viso
šiemet vidurines mokyklas baigė apie 35 tūkstančius abiturientų.
Prognozuojama, kad rudenį į mokyklas pradės eiti 26-27
tūkstančiai pirmokų.
„Deja, tai dvigubai mažiau nei devyniasdešimtaisiais metais“, -
konstatavo V. Būdienė.
Vykdant pameistrystės programą reikės prižiūrėti, kad nebūtų išnaudojama jauna darbo jėga V. Būdienė įspėjo, jog numatytoji Europos Sąjungos (ES) jaunimo užimtumą skatinanti programa - vadinamasis Europos pameistrystės aljansas - kelia grėsmę, jog bus išnaudojama pigi jaunimo darbo jėga.
„Teks suprasti, kad jaunimo organizacijos ir profesinės sąjungos turės prižiūrėti, kaip ta pameistrystės programa vykdoma, kad nebūtų piktnaudžiaujama ir išnaudojama pigi jaunimo jėga“, - antradienį teigė ji.
V. Būdienės teigimu, kad būtų galima išvengti tokios situacijos, būtinas skirtingų institucijų bendradarbiavimas.
„Reikės parengti daug teisės aktų, padaryti eksperimentinius projektus. Labai svarbu, kad bendradarbiautų kelios ministerijos - Socialinės apsaugos ir darbo, Švietimo ir mokslo bei Ūkio ministerijos“, - „Žinių radijui“ kalbėjo prezidentės patarėja švietimo klausimais.
Deklaracija dėl Europos pameistrystės aljanso, anot V. Būdienės, yra siekis suteikti daugiau praktinių įgūdžių jaunimui, kurie vėliau galėtų padėti jam lengviau susirasti darbą.
„Pameistrystė reiškia, kai tu ateini į gamyklą ir dirbi prie meistro taip mokydamasis. Toks mokymas yra Lietuvoje, kai kurios įmonės jį taiko, turi savo mokymo centrus“, - kalbėjo prezidentės patarėja.
Pasak jos, pameistrystė yra dažna praktika Vokietijoje ir Austrijoje.
„Pameistrystės sistema yra vokiškojo pasaulio tradicija. <...> Tačiau ten didžiąją dalį pameistrystės išlaidų apmoka verslo subjektai. Tuo tarpu Lietuvoje abejotina, ar firmos bus pajėgios išlaikyti didelį kiekį pameistrių, todėl bus naudojamos ir struktūrinių fondų lėšos bei naujai jaunimo nedarbo mažinimui skiriamos lėšos“, - teigė V. Būdienė.
Kaip ELTA jau skelbė, ketinimų deklaraciją dėl Europos pameistrystės aljanso socialinės apsaugos ir darbo ministrė Algimanta Pabedinskienė kartu su Europos Komisija ir socialiniais partneriais pasirašė liepos 2-ąją.
Lietuvos pirmininkavimo metu numatoma parengti neformalios Užimtumo, socialinės politikos, sveikatos ir vartotojų reikalų tarybos (EPSCO) deklaraciją dėl pameistrystės aljanso steigimo.
Meilės ir dėmesio lietuvių kalbai niekada nebus per daug
V. Būdienė nepritaria nuomonei, jog
kalbininkai Lietuvoje per daug kontroliuoja ir stengiasi norminti
lietuvių kalbą. Ji sutinka, kad užsienio kalba ir kultūra vis
labiau skverbiasi į šalies gyvenimą, tačiau dėl to nereikia
pamiršti ir savos kalbos.
„Mūsų gyvenimas pasidarė europinis, mes žymiai daugiau
bendraujame su užsieniečiais, tačiau dėl to lietuvių kalbai reikėtų
skirti tik dar didesnį dėmesį. Nėra labai pateisinamos jaunų ir
karštų kalbininkų kalbos, neva mes per daug kontroliuojame,
norminame ir prižiūrime savo lietuvių kalbą. Meilės ir dėmesio
lietuvių kalbai niekada nebus per daug“, - antradienį „Žinių
radijui“ kalbėjo Prezidentės patarėja.
V. Būdienė pateikė Latvijos pavyzdį, kur, anot jos, yra dar
labiau stengiamasi išsaugoti valstybinę kalbą ir už netaisyklingą
kalbos vartojimą yra baudžiama griežčiau nei Lietuvoje.
„Latvijoje latvių kalbos inspekcija gal dešimt kartų daugiau
skiria baudų ar įspėjimų dėl netaisyklingo latvių kalbos vartojimo.
Manau, kad tos kalbos apie superkontrolę Lietuvoje yra gerokai
perdėtos“, - sakė ji.
V. Būdienė priminė, jog Lietuvai pradėjus pirmininkauti Europos
Sąjungos (ES) Tarybai pristatydami šalies prioritetus beveik visi
ministrai tai darė anglų kalba. Prezidentės patarėja išskyrė tik
kultūros ministrą Šarūną Birutį, kuris kalbėjo lietuviškai.
„Tai yra visiškai natūralu - lietuvių kultūra didele dalimi
remiasi kalba bei lietuviškomis tradicijomis“, - kalbėjo ji.
Prezidentės patarėja akcentavo, kad vis daugiau mokinių renkasi
anglų kalbą, nuvertina kitas užsienio kalbas.
„Užsienio kalbos vis labiau įsigali, nors paradoksalu, vokiečių
kalbos egzaminą šiemet rinkosi laikyti vos 200 mokinių, tuo tarpu
anglų kalbos - 16 tūkstančių abiturientų“, - skirtumus atskleidė V.
Būdienė.
