Praėjusią savaitę gerokai mažesnis, bet panašiu laiku iškilęs gelžbetoninis statinys sostinėje buvo nugriautas. Artimiausiu metu toks pat likimas laukia dar vieno grėsmingos išvaizdos nusenusio objekto.
Statinys - avarinės būklės
Paukščių pridergtas kiemas – Naujosios Vilnios policijos komisariato darbuotojų kasdienybė. Pareigūnai ir kiti aplink dirbantys vilniečiai nuolat kenčia balandžių fekalijų vaizdą ir tvaiką. Tiesa, paukščių išmatos nėra didžiausia problema pastate adresu Gerovės g. 29. Policijos departamento atstovas Ramūnas Matonis tikina, kad metalo ir stiklo konstrukcija yra nesaugi, ji gali bet kada nukristi ant žmonių. Dėl to šis objektas bus išardytas.
Lietuvos architektų sąjungos vadovui Gintautui Blažiūnui tai dar kartą primena apie architektų beteisiškumą. Užtenka, kad pastato savininkai nori išardyti jo dalį, o architekto nuomonė niekam nerūpi.
Konstrukciją projektavo dabar jau mirusi architektė Elena Nijolė Bučiūtė, taip pat sukūrusi Operos ir baleto teatro rūmus Vilniuje.
Šis daiktas dengia C formos pastato vidinį kiemą. Pastatas su visu kūriniu priklauso šešiems savininkams. Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas – vienas iš jų.
„Prieš keletą metų buvo atlikta ekspertizė, kuri nustatė, kad stogelis yra avarinės būklės ir jį būtina keisti. Todėl priimtas sprendimas jį nugriauti“, - aiškino R. Matonis.
Komisariatas gavo kitų savininkų sutikimą ir paskelbė konkursą konstrukcijai išmontuoti. Konkursą laimėjo mažiausią kainą – apie 30 tūkst. litų – pasiūliusi bendrovė „Budekos statyba“.
„Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas bendrasavininkiams pasiūlė kartu apmokėti šias išlaidas. Gavus visų bendrasavininkių sutikimus, darbai bus pradėti vykdyti“, - žadėjo policijos atstovas.
Pagal konkurso nuostatus laimėjusi įmonė vėliausiai iki gruodžio pirmos stiklinį stogelį turi išmontuoti.
Architektai negali prieštarauti
Lietuvos architektų sąjungos (LAS) vadovui G. Blažiūnui tai – dar vienas dūris į paširdžius. „Jei ketina griauti, tai ir nugriaus, nes nėra jėgos sulaikyti. Autorius neturi jokių teisių į autorinį kūrinį. Visas teises turi savininkas“, - apmaudo neslėpė architektas.
Jei objektas nepaskelbtas paminklu, jis neturi šansų būti apsaugotas. „Architektas turi teises tik į projektą, o realizuotas projektas tampa savininko galvos skausmu, ir architektas išmetamas iš barščių“, - aiškino G. Blažiūnas.
Jis su tokiu požiūriu nesutinka, bet jau prarado viltį būti išgirstas. „Lazdynai buvo architekto Vytauto Edmundo Čekanausko išbaigtas kūrinys. Paskui visi pradėjo dergti – statyti, užstatyti, pristatyti“, - apgailestavo LAS vadovas.
Kitas, jo nuomone, nepagarbos architektams pavyzdys – Seimo rūmai. „Tarkime, Algimantas Nasvytis projektavo Seimą. Šiuo metu Seimo rūmai paskelbti paminklu. O A. Nasvytis neturi teisės projektuoti paminkluose, neturi atestato, leidžiančio projektuoti kultūros paminkluose. Jo kūrinys, o jis negali jo tobulinti“, - širdo G. Blažiūnas.
Kūrėjas mano, kad net balkono įstiklinimas yra nepagarba architekto darbui: „Jei nusiperkat butą gyvenamajame name, galite kaip norite įstiklinti balkoną ir niekas jums nė pusės žodžio negalės pasakyti. Architektai nenorėtų, kad taip būtų. Dabar jau pradėjom projektuoti su įstiklinimais, kad žmonės nesiimtų patys.“
Nugriovė betoninę vaikų aikštelę
Neseniai Karoliniškėse į betono luitus pavirto kosminė darželio „Čiauškutis“ vaikų žaidimų aikštelė. „Teletabių miesteliu“ žmonių pramintas mozaikomis puoštas miniatiūrinis miestas nušluotas buldozeriu, nes buvo nesaugus. Darželio vadovai planuoja jo vietoje įrengti labiau vaikams tinkamas žaidimo aikšteles.
„Mūsų sargai skųsdavosi, kad turi prižiūrėti per tvorą į darželį įlipančius paauglius, kurie ant konstrukcijų karstydavosi, kad jiems nieko nenutiktų“, - atsakydamas į skaitytojos klausimus, portalui lrytas.lt aiškino darželio „Čiauškutis“ sekretorius Laisvydas Liaudanskas.
Šis sprendimas griauti konstrukcijas buvo priimtas ne iš karto. „Siūlėme Europos, Grūto parkui, bet jie neišreiškė noro konstrukcijos pasiimti. Turbūt gal nelabai konstrukcija tinkama. O gal per daug kainuoja pervežimas, nežinau“, - svarstė sekretorius.
„Čiauškučio“ administracija taip pat domėjosi, ar tai yra paveldo objektas. „Jis neįrašytas į tuos sąrašus“, - tikino L. Liaudanskas.
Liūdėjo ir choreografė A. Cholina
Grįžęs po atostogų ir sužinojęs, kad jo kūrinys griaunamas, žaidimų aikštelės architektas Viktoras Cholinas neteko amo. „Tai, kas sulaužyta, neatstatytina. Viską sugriovė, net baseiną. Ten buvo meno kūriniai – monumentalioji dailė, mozaikos, trys žaidimų aikštelės. Žaidimų kompleksas“, - sakė architektas.
Nors kažkas iš darželio mėgino perspėti menininką, kas gresia jo 12 metų kurtiems statiniams, bet jis nesuprato. „Man kažkokia projektuotoja sakė, kad griaus, bet ji rusiškai nelabai gerai kalbėjo, aš nelabai supratau. Ji skambino mano žmonai, bet ir ji nesuprato“, - tikino vilnietis, lietuviškai kalbantis labai silpnai.
Jo manymu, galima buvo rasti kitų išeičių. „Reikėjo pakeisti darželio administraciją, kuri nenorėjo aikštele naudotis. Atlikti remontą ir naudoti. Aš apie tai kalbėjau dar prieš 10 metų. Jokios problemos nebuvo. Netiesa, kad žmonėms aikštelė netinka. Vaikai ir jų tėvai, visi, kurių klausiau, sakė, kad jiems patiko tos aikštelės“, - dėstė žinomos choreografės Andželikos Cholinos tėvas.
Architekto žmona Laima pasakojo, kad žaidimų aikštelės griūtis labai nuliūdino kūrėjo dukras Andželiką ir Gretą: „Jos labai nusiminė. Ir aš žiūrėti negalėjau. Tai buvo viso jo gyvenimo kūrinys. Ir žiemą dirbdavo, palapinėje miegodavo. Ten net takai buvo padaryti specialūs. Stovėjo tikri šviesoforai, kurie mokė vaikus, kada eiti per gatvę, kada laukti“.
Moteris apgailestavo, kad meno kūriniu niekas nepasirūpino. „Toks supratimas apie meną. Ką gali išmokyti suaugę žmonės, kurie leidžia naikinti meną?“ - nusivylimo neslėpė L. Cholina.
