Nesuprantu, kodėl. Juk cirke anarchija, chaosas arba prastai atliktas darbas – neįmanomi. Geriausiu atveju chaosas baigtųsi sulaužytais kaulais, nukentėjusiu žiūrovu arba blogiausiu – artisto mirtimi. Todėl bent kultūros ministras ir ministerijos biurokratai turėtų rodyti visą deramą pagarbą Lietuvos cirkui.
Todėl nutariau pasitelkęs cirką pasižiūrėti į kai kuriuos mūsų gyvenimo ypatumus. Pavyzdžiui, nusivylimą demokratija. Lietuvoje turime tik vieną profesionalų, klasikinį „Baltijos cirką“. Tai dažniausiai garantuojantis aukštą pasirodymų kokybę. Kiti trys – tik pradedantys savo veiklą nediduko cirko jaunieji lietuvių cirko artistai, arba persekiojamas skandalų Zubovo „Meškučių cirkas“. Tiesa, ir nuolat Lietuvoje besisukantis neaiškus čekų cirkas.
Gal paveikti neigiamo požiūrio į cirką, atsakingi už kultūrą politikai Vyriausybėje ir Seime nuo „Baltijos cirko“ susikūrimo pradžios nerodė jokio dėmesio į šią kelių tūkstančių metų senumo meno formą Lietuvoje. Antraip nei jų kolegos tai daro Skandinavijoje ar kitose ES šalyse.
Pavyzdžiui, stambiausias Skandinavijos "Cirkus Scott" (4 tūkst. vietų), per premjerą visuomet sulaukdavo paties Švedijos karaliaus šeimos bei Stokholme reziduojančių ambasadorių. Lietuvoje taip neatsitiko. Todėl profesionalūs cirko artistai pas mus, o jų tikrai nedaug, traktuojami kaip bet kokio verslo darbuotojai.
Beje, pantomimos aktoriai – taip pat. O kodėl ne kaip baleto šokėjai? Pastarieji į pensiją išeina būdami 44 metų. Ypač cirko artistų fizinė būklė sulaukus 50–ties tikrai nekokia. Netgi klounai, kurie Lietuvos politinėje arenoje yra taip pašiepiami vietinių politikų (taip parodant visišką neišprusimą), sulaukę garbaus amžiaus dirba su iškreiptais stuburais, ištinusiais sąnariais. Mat klounas turi mokėti viską, pradedant nuo salto mortale, vaikščiojimu lynu, kitų gimnastikos technikų iki nepavojingo žongliravimo ugnimi.
Kai kurie politikai Lietuvoje taip pat žongliruoja ugnimi, bet kitų rankomis. Ir už tai gauna padorią algą. Žmonės nusivilia, nes mano, kad palyginus su jų darbo rezultatais tokia padėtis nėra teisinga. Todėl peikia demokratiją. Toks požiūris korumpuoja pilietį, visuomenę, o mūsų nedraugai Rusijoje tuo naudojasi. Nors pati Rusija korumpuota nuo galvos iki kojų.
Štai čia prasideda įdomūs dalykai Lietuvos cirko mene - versle. Nepainioti: kalbu apie tikrąjį cirką. Apie tą, kuriame vyrauja aiškios elgesio, atsakomybės ir atskaitomybės taisyklės. Tas pat „Baltijos cirkas“ pavyzdžiui, tapo Europos cirko asociacijos nariu. Tuo pritardamas aukščiausiems cirko etiniams standartams, skaidrumui, rūpesčiu artistais ir taip toliau.
Kai Lietuva tapo ES nare, mes taip pat pasirašėme po panašiais reikalavimais. Bet vis dar Lietuvos Seime yra politikų, vis klausiančių, kas tos Europietiškos vertybės ir kodėl mes turime jų laikytis.
Gal, mums pusmetį vadovaujant Europos Sąjungai, tiems politikieriams taip pat ir Vilniaus savivaldybėje paaiškės, kodėl seksualinės mažumos turi tokias pačias teises marširuoti Gedimino prospektu, kaip ir bet koks kitas už įstatymo ribų nesantis pilietis. O visiems kitiems garbingiems Seimo nariams stūktelės į galvą mintis spausti Briuselį dėl bendros energetikos politikos tai yra nebūti laikomais už nereikiamos vietos Rusijos.
Nors gal rusai patys susipras, juk pasirašė kažkokį panašų į mūsų gražulių prastumtą įstatymą draudžianti gėjų propagandą. Todėl nelaikys Europos už nereikiamos vietos. Štai tokia įmantri asociacija šiuo klausimu. Mūsų prezidentė pasisakė daug aiškiau. Bravo. Tai dabar tegul imasi reikalingų priemonių.
Pabaigai. „Baltijos cirko“ direktorius garbingas Petras Variakojis per pastaruosius 20 metų praėjo kryžiaus kelius kovodamas už cirko meno kultūrą Lietuvoje. Jis susidūrė su aibe biurokratų (banditų taip pat), sukančių šalin savo provincinio biurokrato nosį arba reikalaujančių dalies.
Paprastai po tokio 20 metų trunkančio konflikto su Lietuvos biurokratija pilietis spjauna į mūsų demokratiją ir bėga tiesiai į europietinę demokratiją, kurios veido nedarko nedemokratiški visų lygmenų biurokratai. Nes tikrosios demokratijos atributai – žodžio laisvė ir laisvi rinkimai - nėra pakankami įrodyti nusivylusiam piliečiui, jog esame demokratine šalis.
Bet cirko direktorius sunkioje kovoje su biurokratais bei nesąžiningais niekieno nekontroliuojamais konkurentais, parodęs pilietinę drąsą bei ištvermę, įkūrė dar ir stacionarų cirką bei Cirko Akademiją.
Ir žmonės jo cirką lanko pulkais. Mat po 20 metų jie puikiai žino, kad ten jie gaus kokybę. Deja, to paties negali garantuoti mūsų Seimas, partijos, vyriausybės, biurokratai. Todėl ir sakau, kad politika nėra cirkas. Cirkas yra politika.
