Po nevykusios kelionės oru lietuvio alpinisto kūnas į tėvynę gabenamas automobiliu

Penktadienį iš Pakistano į Ukrainos miestą Charkovą atskridęs lėktuvas „Hercules C-130” sugedo. Iš jo buvo iškelti karstai su trijų nužudytų ukrainiečių alpinistų kūnais.

Po to Pakistano lėktuvas buvo pradėtas ardyti, o penktadienio pavakare pradėta ieškoti kito orlaivio lietuviams parskraidinti.

Galiausiai po pasitarimo su draudimo bendrove nuspręsta, kad S. Damulevičius ir žuvusio E. Markšaičio kūnas Lietuvą pasieks specialiu automobiliu. Kelionę padėjo organizuoti Lietuvos laidojimo paslaugų bendrovė, turinti partnerių Ukrainoje.

Lietuvos ambasadorius Ukrainoje Petras Vaitiekūnas lrytas.lt taip pat teigė, kad kelionė į Lietuvą gali užtrukti ilgiau negu parą.

Vilniaus laidojimo rūmų vadovė Jolanta Sprainaitienė portalui lrytas.lt sakė, kad dedamos visos pastangos, kad alpinisto kūnas į Lietuvą būtų pargabentas kuo greičiau. Iš Ukrainos jis vežamas ukrainiečių automobiliu, o jo pasitikti iš Lietuvos važiuoja lietuviškas katafalkas. Apie pusiaukelę nužudytojo palaikai bus perkelti į jį.

Ukrainoje sugedusiame lėktuve buvo įstrigę ir dviejų nužudytų Slovakijos alpinistų kūnai.

Iš Vilniaus lėktuvas dar turėjo skristi į Bratislavą.

Dėl kūno paėmimo iš Pakistano lėktuvo ir kelionės į Lietuvą teko sutvarkyti daugybę dokumentų su Charkovo oro uosto atstovais, muitinės ir pasienio apsaugos pareigūnais.

Ambasadorius P. Vaitiekūnas pažymi, kad lietuviams itin padėjo kandidatas į garbės konsulus Ukrainoje Konstantinas Tokarevas. „Jis apgyvendino ir pamaitino S. Damulevičių, rūpinosi, kad E. Markšaičio kūnas atsidurtų šaldytuve, padėjo sutvarkyti dokumentus ir per trumpą laiką išspręsti galybę biurokratinių klausimų“, – K. Tokarevo indėlį pažymėjo Lietuvos ambasadorius.

P. Vaitiekūnas dėkojo ir Charkovo miesto merui Henadijui Kernesui bei Charkovo srities gubernatoriui Michailui Dobkinui už draugišką pagalbą. „Ukrainos valdžios požiūris į mūsų problemas buvo labai geranoriškas, o bendravimas labai konstruktyvus“, – pastebėjo P. Vaitiekūnas.

Žinią pranešė virėjas

Dviejų lietuvių alpinistų – 44 metų E. Markšaičio ir 30 metų S. Damulevičiaus – keliai amžinai išsiskyrė prieš savaitę.

Praėjusio sekmadienio rytą 6 kilometrų aukštyje įrengtoje stovykloje apsistojusį Lietuvos alpinizmo asociacijos vadovą S.Damulevičių pasiekė informacija, kad jo bendrakeleivis žuvo nuo teroristų kulkų. Apie tai pranešė ekspedicijos virėjas, kuriam pavyko pasprukti iš teroristų užimtos stovyklos.

Būrys ginkluotų Talibano teroristų, apsirengusių sukarintos organizacijos – Gilgito žvalgų – uniformomis vėlų šeštadienio vakarą užpuolė 4 kilometrų aukštyje įrengtą bazinę alpinistų stovyklą. Jie sušaudė ir lazdomis užmušė dešimt užsieniečių alpinistų.

Prieš tris savaites prasidėjusioje tarptautinėje ekspedicijoje į kalnu žudiku pramintą Nangaparbatą dalyvavo 17 įvairių šalių alpinistų.

Kopti į 8126 m aukščio kalną jie ryžosi žinodami, kad iš jo nebegrįžta kas šeštas alpinistas.

Žudynių išvakarėse E.Markšaitis su keliais ukrainiečiais ir slovaku dirbo sunkų darbą. Vyrai pavojingame maršruto ruože 6100 metrų aukštyje tvirtino virves, kad jų bendražygiai galėtų kopti aukštyn.

Baigus darbą slovakas sunegalavo, todėl alpinistai nusileido į bazinę stovyklą ir planavo ten pabūti porą dienų. Tačiau visi jie buvo žiauriai nužudyti.

Po poros dienų S.Damulevičiui teko atpažinti E.Markšaičio kūną.

Lietuvos ambasadorius Turkijoje Kęstutis Kudzmanas pasakojo, kad lietuvio kūnas buvo atpažintas vienas pirmųjų.

Lietuvis buvo nužudytas šūviu į krūtinę, todėl jo veidas liko sveikas.

Ambasadoriaus žiniomis, kiti alpinistai buvo nušauti į galvą, todėl atpažinti juos buvo sudėtinga.

Pakistano valdžia kol kas slepia keliautojų nužudymo aplinkybes.

Vienas Ukrainos alpinistų Michailas Kolotuškinas pasakojo, kad dalis keliautojų buvo užmušti lazdomis, o jų veidai neatpažįstamai suknežinti.

Teroristai iš savo aukų atėmė asmens dokumentus ir palydovinius telefonus.

Ambasadorius K.Kudzmanas svarstė, kad E.Markšaitis galimai pasipriešino užpuolikams.

Vyras buvo nušautas, bet palapinėje liko nepaliestas jo pasas.

Naktis po žudynių buvo labai nerami S.Damulevičiui ir kitiems alpinistams. Nors stovyklą saugojo keletas kareivių, baimintasi, kad išpuolis gali pasikartoti.

Alpinistai pamainomis budėjo. Kiti tuo metu atvirose palapinėse miegojo su batais.

Kad iškilus pavojui galėtų greičiau pasprukti, keliautojai netgi nelindo į miegmaišius – jais tik užsiklojo.

Pirmadienį ginkluotų karių lydimi alpinistai pagaliau buvo išskraidinti į Pakistano sostinę Islamabadą.

Tik tuomet sulaukta oficialaus patvirtinimo, kad E.Markšaitis tapo teroristų auka.

Iki tol tuo negalėjo patikėti nei jo draugai, nei artimieji.

„Tėti, tikiuosi, kad tau viskas gerai. Parašyk man būtinai, kai galėsi”, – socialiniame tinkle „Facebook” sekmadienį rašė vilniečio duktė moksleivė Laura.

Bet nei ji, nei jos sesuo Karina atsakymo nesulaukė.

Kitą dieną pasirodė Lauros žinutė: „Ilsėkis ramybėje, Tėti. Buvai, esi ir liksi mano vienintelis, pats geriausias, pats mylimiausias ir pats nuoširdžiausias Tėtis... Ačiū tau už viską, ko mane išmokei. Myliu tave.”

Socialiniame tinkle E.Markšaičio įkurtas puslapis tapo užuojautų, prisiminimų ir kelionių nuotraukų albumu.

Žygio draugai iš įvairių pasaulio šalių prisiminė gražiausias kelionių akimirkas, visiems siūlė dar kartą pasiklausyti mėgstamiausių vilniečio grupių „Metallica” ir „Kino” dainų.

Draugai prisiminė ir linksmiausius ankstesnių kelionių momentus, nes E.Markšaitis sugebėdavo juokauti net patekęs į sudėtingiausias situacijas.

„Ernestas buvo tikra kompanijos siela. Jis stebuklingai mokėdavo bendrauti su žmonėmis, todėl turėjo draugų įvairiose pasaulio šalyse”, – „Lietuvos rytui” pasakojo alpinistas Paulius Jakutavičius.

Pakistanietis alpinistas Babaras Khanas Niazi rašė, kad užsieniečių bičiulių Erniu vadinamas alpinistas domėjosi Pakistano kultūra. Lietuvį žavėjo vietos žmonių draugiškumas ir nuolankumas.

Vilniuje aukštalipiu dirbęs vyras laisvalaikiu mokėsi urdu kalbos. Tai viena oficialių Pakistano kalbų.

Alpinistas žinojo, kad šioje šalyje dažni ginkluoti konfliktai. Su vienu tokių jis buvo susidūręs praėjusiais metais, grįždamas iš ekspedicijos į antrą pagal aukštį pasaulio viršukalnę K2 (8611 metrų).

Tąkart lietuvis viršūnės nepasiekė, o leisdamasis pateko į kariuomenės apsuptą teritoriją, kur per teroristų ataką buvo nužudyti 25 žmonės.

Užsieniečius iš šios zonos ginkluoti Pakistano kariai išgabeno visureigiais.

Į Pakistane esančią vieną sudėtingiausių ir pavojingiausių pasaulio viršukalnių K2 E.Markšaitis planavo kopti ir šią vasarą. Jis norėjo tapti pirmuoju lietuviu, įveikusiu šį kalną.

Į Nangaparbatą įkopti ir žemyn nusileisti jis tikėjosi iki liepos vidurio, o tada su kanadiečiu Gabrieliu Filippi prisijungti prie tarptautinės ekspedicijos, kuri prasidės rugpjūčio pradžioje.

G.Filippi dalyvavo ir ekspedicijoje į Nangaparbatą, tačiau nusprendė į K2 nebekopti. Kanadietis iš bazinės stovyklos išvyko žudynių išvakarėse.

„Baisią žinią išgirdau sekmadienio vakarą vos išlipęs iš lėktuvo Monrealyje (Kanada).

Prarasti dešimt draugų vienu metu tikrai nėra lengva”, – sakė G.Filippi.

Ekspedicijose su E.Markšaičiu dalyvaudavę alpinistai prisiminė, kad fiziškai ir psichologiškai tvirtas vyras visada rūpindavosi ir padėdavo savo bendrakeleiviams. Tuo jie įsitikino ir šių metų vasarį kopdami į Druato šlaitą Prancūzijos Alpėse.

Ši ekspedicija baigėsi dviejų lietuvių alpinistų žūtimi.

Iš kalnų nebegrįžę vyrai kopė kitu šlaitu nei viena virve su dviem moterimis susirišęs E.Markšaitis. Priartėjus prie viršūnės prasidėjo smarki pūga.

E.Markšaitis su bendražygėmis liko kyboti ant uolos.

Vyras dar mėgino kapstytis į priekį, tačiau vėjas jį pradėjo daužyti į uolas.

Mobiliuoju telefonu jie visą naktį bandė susisiekti su gelbėtojais, bet ryšys buvo labai prastas.

Jiems pavyko prisiskambinti Šveicarijos gelbėtojams, kurių turėjo laukti iki ryto. Su savo bendražygėmis jie pasikeisdami miegojo ir gėrė karštą arbatą.

Visiems užmigti vienu metu būtų buvę per daug pavojinga.

Rytą sulaukę gelbėtojų alpinistai pradėjo rūpintis dviem dingusiais bendražygiais. Su vienu jų pasisekė užmegzti kontaktą, bet per pūgą gelbėtojų sraigtasparnis prie lietuvių priartėti negalėjo.

E. Markšaitis už meilę kalnams dėkodavo savo motinai. Sibirą, Arktį ir kitas žmonių retai lankomas vietas ištyrinėjusi geologė sūnų dažnai vesdavosi į gamtą, pasakodavo jam apie ledynus, kalnus, ugnikalnius.

Maskvoje matematiką studijavęs E. Markšaitis atostogas leisdavo pas draugą Kryme, kur pradėjo laipioti uolomis.

Baigęs studijas, jis kurį laiką dėstė matematiką. Vėliau įsidarbino Muitinės kriminalinėje tarnyboje.

Tačiau aukščio ir kalnų trauka vilnietį paskatino rinktis kitą darbą. Pastaruoju metu sostinėje jis dirbo aukštalipiu.

Aukščiausios pasaulio viršukalnės E. Markšaitį patraukė prieš šešerius metus.

2011-aisiais vilnietis buvo išrinktas geriausiu Lietuvos alpinistu, o dėl didelių ambicijų užkopti į sudėtingiausias pasaulio viršukalnes draugai jį praminė Everestu.

* Praėjusio šeštadienio vakarą teroristams įsiveržus į keturių kilometrų aukštyje esančią alpinistų stovyklą, be E.Markšaičio, žuvo dar devyni keliautojai.

* Tai Ukrainos Charkovo alpinistų klubo grupės vadovas 47 metų Igoris Svergunas, 54 metų Badavis Kašajevas ir 43 metų Dmitrijus Koniajevas.

* Kartu žuvo į Ukrainos komandos sudėtį įtraukti ir Slovakijos piliečiai Antonas Dobesas ir Peteris Šperka.

* Taip pat nušauti Kinijos piliečiai Rao Jianfeng’as, Yang Chunfeng’as ir dvigubą (Kinijos ir JAV) pilietybę turėjęs Honglu Chenas. Tarp žuvusiųjų – ir 35 metų Nepalo alpinistas Sona Sherpa.

* Pakistano pareigūnams pavyko nustatyti alpinistus užpuolusius 16 žudikų.

* Atsakomybę už šį išpuolį prisiėmė judėjimas „Tehrik-i-Taliban Pakistan”, kuris esą keršijo už Pakistano Talibano lyderio pavaduotojo Emiro Wali-ur-Rehmano žūtį nuo JAV bepiločio orlaivio smūgio.