„Tas vaikinas buvo tris dienas nemiegojęs. Mes jį apgyvendinome viešbutyje, pamaitinome. O žuvusio draugo kūną nuvežėme į morgą, kad jis būtų šaldytuve, - vardija K. Tokarevas. - Padarėme viską, ką reikia. Šiandien jūsų vaikiną išsiuntėme į Kijevą. Jis lydi savo bičiulio karstą“.
Ukrainietis nesureikšmina savo nuopelnų ir vadina tai savo darbo dalimi. „Kaip konsulas aš turėjau tai padaryti. Bet viską reikia daryti nuoširdžiai“, - sako jis.
K. Tokarevas prisipažino buvęs sukrėstas, kai pamatė lietuvį S. Damulevičių.
„Aš vakar pamačiau tą vaikiną. Mes su juo vakarieniavome. Tai, ką jis pasakojo, netelpa galvoje“, - sako kandidatas į garbės konsulus.
Lietuvis jam pasirodė labai išvargęs, bet neišsigandęs. „Baimės nebuvo. Nuovargis buvo. Jis net miegoti negalėjo. Iki vakar jis buvo nemiegojęs“, - apie S. Damulevičių pasakoja K. Tokarevas.
„Mes su juo prie vakarienės stalo paminėjome žuvusius draugus. Aš jam įpyliau degtinės. Tai liaudiškas būdas paminėti žmones, kurie išėjo iš gyvenimo. Manau, kad po to jis miegojo gerai. Ryte jis mums dėkojo“, - pasakoja kandidatas į garbės konsulus.
Pasak K. Tokarevo, S. Damulevičius su savim nieko neturėjo. „Jis neturėjo nei pinigų, absoliučiai nieko, jis būtų čia pražuvęs, - sako jis. - Bet čia nieko ypatingo. Esu tikras, kad jeigu ukrainietis patektų į tokią situaciją Lietuvoje, lietuviai taip pat jam padėtų“.
