Užtepėlės, užkandėlės, sumuštiniai, suktinukai, troškiniai, ant grotelių kepta žuvis, įdarytos daržovės. Jei šio maisto neįstengs įveikti pobūvio svečiai, teisės aktai draudžia jį siūlyti, pavyzdžiui, nakvynės namams ar vežti į senelių prieglaudą.
„Nesvarbu, ar žmogus vargšas, ar pasiturintis, nesaugių maisto produktų jis neturi gauti”, – tvirtino Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos atstovė Jurgita Savickaitė.
Ši tarnyba yra nustačiusi, kad restoranų arba kavinių patiektas maistas, kurio nesuvalgė pobūvio dalyviai, laikomas šalutiniais gyvūniniais produktais, kitaip sakant – atliekomis, todėl turi būti išmetamas pagal tam tikras taisykles.
Jei šis maistas vežamas į senelių prieglaudą, nakvynės namus ar našlaičiams, tai laikoma administraciniu teisės pažeidimu.
Benamiai valgo su malonumu
Vilniaus miesto nakvynės namų direktorius Edvardas Jablonskis sakė, kad maždaug kartą per pusmetį į jų įstaigą kas nors atveža maisto, likusio po pobūvių.
„Jei atvežė šviežio maisto, geriau jį suvalgyti nei į konteinerius mesti. Inspektoriai gal ir draudžia, bet mums veža”, – sakė direktorius.
E. Jablonskis įsitikinęs, kad pobūviuose nebūna blogo maisto, todėl jo niekaip netikrina – tik pauosto. Žmonės tokius patiekalus suvalgo su malonumu.
Naktį atveža ir palieka
„Caritas” nakvynės namų direktorė Aida Karčiauskienė irgi prisipažino, kad kartais kas nors naktį atveža maisto ir palieka prie durų.
Jeigu tie valgiai geri, jie išdalijami dienos centre.
Aišku, tai nėra legalu, tačiau maistas neišmetamas.
„Mes nesame įsipareigoję duoti maisto mūsų namuose nakvojantiems žmonėms. Jo duodame, jeigu turime. Bet pastaruoju metu dažniausiai turime”, – sakė A. Karčiauskienė.
Nakvynės namai maisto gauna pagal įvairias ES programas, taip pat jo atgabena kai kurie prekybos centrai.
Stengiasi, kad maisto neliktų
Maistą priėmimams ir banketams tiekiančios įmonės „Taurakalnis” savininkė Monika Čereškaitė prisiminė kartą po pobūvio nuvežusi maisto į senelių namus. Senjorai buvę labai patenkinti.
Tačiau verslininkė pabrėžė, kad tai buvo ne jos, o pobūvio užsakovo gestas.
„Taurakalnis” tieks maistą banketams ir priėmimams, kurie Lietuvos pirmininkavimo ES metu vyks Valdovų rūmuose.
M. Čereškaitės teigimu, patiekalų paprastai pagaminama tiek, kad po pobūvių jų neliktų. Anot jos, tai beveik mokslinis darbas, trunkantis ne vieną dieną: reikia žinoti, kokio amžiaus bus svečiai, kokio socialinio sluoksnio, daugiau vyrų ar moterų, nemažai lemia metų laikas.
Užsisako vis mažiau
„Kaip tu gali siūlyti žmogui valgyti tai, kas jau kartą buvo ant stalo?” – retoriškai klausė daugiau kaip 17 metų renginius organizuojantis žurnalistas Jogaila Morkūnas.
Jis organizuos daugiau nei tris dešimtis renginių, susijusių su Lietuvos pirmininkavimo ES pusmečiu.
Anot J. Morkūno, pastaruoju metu lietuviai pobūviams užsisako vis mažiau maisto, todėl jo faktiškai nelieka.
Bet kartą renginių organizatoriui teko vežti maisto į vaikų namus, kai į pobūvį nesusirinko svečiai. Anot jo, tai buvo salotos ir rūkyti mėsos gaminiai.
Didelė rizika ir sąnaudos
„Manau, kavinėms neapsimoka po pobūvių vežti maisto benamiams ar kitiems vargšams. Per didelė rizika ir sąnaudos.
Juk jei priėmimas vyksta vakare, patiekalai greičiausiai būna pagaminami iš ryto.
Neaišku, kokiomis sąlygomis jie po to laikomi, kaip transportuojami.
Kaip užtikrinti, kad nakvynės namuose atsidūrę benamiai gautų kokybišką maistą?
Viešojo maitinimo įmonėse pagaminti patiekalai galioja tik tą dieną, kai buvo pagaminti.
Už tai, kad jie būtų suvalgyti dar nesugedę, atsako pačios kavinės ir restoranai.
Be to, yra griežtos taisyklės, kaip tuos patiekalus iš pobūvio reikėtų supakuoti ir kokiu transportu vežti, kad būtų garantuota jų kokybė”, – aiškino Maisto ir veterinarijos tarnybos maisto produktų inspektorė Vita Šturmienė.
