Už B. Vėsaitę ginantį sprendimą balsavo 8 Seimo daugumo atstovai, 3 opozicijos atstovai balsuodami susilaikė.
„Šis klausimas aktualus mano reputacijai“, - priežastį, kodėl kreipėsi į Seimo Etikos ir procedūrų komisiją, aiškino buvusi ministrė.
B. Vėsaitė apgailestavo, kad Vyriausioji tarnybinės etikos komisija nutraukė tyrimą dėl jos elgesio jo net nepradėjusi. Teigiama, jog tyrimas buvo nutrauktas, nes B. Vėsaitei netekus posto, neliko ką tirti.
Seimo komisija iš ministerijos sužinojo, kad valdininkai nuo balandžio pabaigos ieškojo, kokiu būdu ministrei skristi į Astaną. Bilietai buvo rasti, tačiau vėliau paaiškėjo, kad lėktuvą užsisakiusi „Arvi“ turi laisvų vietų ir jie jas pasiūlė įsigyti visiems norintiems. Sužinoję, kad ministrė taip pat nori skristi į Kazachstaną, verslininkai jai pasiūlė skristi nemokamai. Tačiau ministerija nutarė sumokėti už bilietą po kiek daugiau nei du tūkstančius litų.
„Aš nemanau, kad ministras turi pereiti į kitą gatvės pusę, jei susitinka verslininką“, - sakė komisijos išvadas rengęs Seimo narys Povilas Gylys. Jis mano, kad būtų buvę geriausiai, jei pati ministerija būtų organizavusi skrydį į Astaną ir būtų pardavinėjusi laisvas vietas verslo atstovams.
„Nebuvo ypatingai elegantiški sprendimai, bet, mano manymu, nėra pagrindo manyti, kad buvo supainioti interesai ir pažeista tarnybinė etika, sprendžiant iš tos medžiagos, kurią mes turime“, - tvirtino Seimo narys.
B. Vėsaitė teigė, kad konsultavosi su ministerijos teisininkais, ar skrisdama su „Arvi“ neturės bėdų, tačiau teisininkai ją esą užtikrino, kad nebus nieko blogo, jei bilietai į skrydį su verslininkais buvo pardavinėjami viešai.
Ji taip pat tvirtino nemačiusi galimo interesų konflikto, nes „Arvi“ vadovai buvo oficialios Lietuvos delegacijos nariai. Esą kolegos iš kitų ES valstybių taip pat lydėjo gausius būrius verslininkų. Politikai su verslininkais esą taip pat skrido užsakytais lėktuvais.
Buvusi ministrė aiškino nedalyvavusi priiminėjant sprendimus dėl „Arvi“ galimybių įkelti koją į Marijampolės laisvąją ekonominę zoną. Esą iš pat pradžių šie verslininkai nedalyvavo Ūkio ministerijos paskelbtame konkurse dėl Marijampolės LEZ. Jie buvo prikalbinti ateiti tik vėliau, bet didelio dėmesio šiam projektui esą nerodo.
Tiesa, kai kurie Seimo opozicijos atstovai mano, kad bilietų pirkimo procedūra iš „Arvi“ vyko neskaidriai. Esą pirkimų procedūrą buvo bandoma užbaigti taip, kad nugalėtojas būtų „Arvi“, nes skristi su verslininkais ministrei buvo palankiausia.
P. Gilys buvusios ministrės B. Vėsaitės elgesyje nematė politinės korupcijos apraiškų, nes už bilietus buvo mokėta.
„Aš labai norėjau įžvelgti korupciją, piktai, kaip opozicijos atstovas, žiūrėjau, bet neradau“, - sakė P. Gylys, kuris tikina, kad tyrimas dėl B. Vėsaitės elgesio buvo atliktas objektyviai.
B. Vėsaitė mano, jog žiniasklaidai buvo sumokėta, kad ši iš jos šaipytųsi ir kritikuotų. Šioje istorijoje politikė mato buvusio ūkio ministro Dainiaus Kreivio šešėlį.
„Matau visoje žiniasklaidoje "Moki-veži" reklamą. Kodėl negalima paprašyti šalutinės paslaugėlės: "kalkite šitą brudą, kuris kapstosi", jeigu norite gauti reklamos. Bet aš negalėjau užsimerkti, nes nuostoliai būtų man nurašyti“, - užsiminė ministrė. Ši įmonė yra siejama su D. Kreivio verslu.
