Antradienį po pateikimo pritarta Krašto apsaugos ministerijos
(KAM) įstatymo projektui dėl principinės kariuomenės struktūros
bei dydžio 2014 bei 2019 metais.
Už projektą po pateikimo balsavo 83 Seimo nariai, susilaikė 8
parlamentarai. Toliau jį nagrinės Seimo komitetai.
Pagal projektą, Lietuvos kariuomenės Sausumos pajėgų Karaliaus
Mindaugo motorizuotąjį pėstininkų batalioną siūloma pervadinti
Lietuvos kariuomenės Sausumos pajėgų Karaliaus Mindaugo husarų
batalionu.
Projektą pateikusi Krašto apsaugos ministerija argumentuoja, kad
pakeitus dabartinį bataliono pavadinimą bus dar labiau pabrėžiamas
Mindaugo, kaip vienintelio Lietuvos karaliaus, vardas ir bus siekiama
atgaivinti ir puoselėti husarų tradicijas.
Kaip teigiama projekto aiškinamajame rašte, Lietuvoje husarai,
kaip lengvosios kavalerijos rūšis, atsirado XVI amžiaus pirmoje
pusėje. Netrukus jie tapo sunkiąja kavalerija, kurios paskirtis
mūšyje buvo taranu pralaužti priešo gretas, o reikalui esant
suduoti smūgį iš sparno.
„Atkūrus Lietuvos valstybę ir vykstant nepriklausomybės kovoms
(1919–1940 m.) husarams buvo priskirti šarvuoti automobiliai,
todėl motorizuotojo bataliono pavadinimo keitimas į husarų
batalioną neiškreips dabartinio bataliono pavadinimo esmės, -
teigiama rašte. - Visą savo buvimo laikotarpį husarai saugojo
Lietuvos valdovus, jų šeimas, o tarpukario metais prezidentus
kelionėse, rezidavimo metu visuomet lydėdavo vienas husarų
eskadronas, todėl šalia karaliaus Mindaugo vardo galimas ir husarų
pavadinimas.“
Sausumos pajėgų Didžiosios kunigaikštienės Birutės
motorizuotąjį pėstininkų batalioną norima pavadinti Didžiosios
kunigaikštienės Birutės ulonų batalionu. Anot krašto apsaugos
ministro Juozo Oleko, tokiu būdu būtų puoselėjamos XVII amžiaus
ulonų dalinių tradicijos.
„XIII–XIV amžiuje ulonų dalinius turėjo tik
mongolų–totorių kariuomenės. Šie raiteliai vietoj įprastų
lankų turėjo ietis su vėliavėlėmis. XVII amžiuje ulonų daliniai
kūrėsi Lietuvoje ir Lenkijoje. Šių dalinių pagrindą sudarė
Lietuvos totoriai, atsikėlę į Lietuvos ir Lenkijos teritorijas ir
prisiekę tarnauti valstybės vadovui. 1920 metų spalio 30 dieną
kariuomenės vado įsakymu buvo suformuotas 2-asis ulonų pulkas. 1926
metais pulkas dislokuotas Alytuje ir jam 1928 metais suteiktas
kunigaikštienės Birutės vardas“, - teigia KAM.
Pagal projektą, dragūnų karybos tradicijas turėtų puoselėti
Lietuvos didžiojo kunigaikščio Butigeidžio dragūnų motorizuotojo
pėstininkų bataliono pervadinimas į Lietuvos didžiojo
kunigaikščio Butigeidžio dragūnų batalioną. Lietuvos
kariuomenės dragūnai pirmą kartą paminėti 1618 metais per lauko
etmono Kristupo Radvilos karinę kampaniją Livonijoje. XVIII amžiuje
Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje buvo žinomi keturi dragūnų
pulkai.
Tuo metu bendras karinių vienetų skaičius, palyginti su šiais
metais, kitąmet turėti likti beveik toks pat. Bendras ribinis
profesinės ir privalomosios pradinės karo tarnybos karių, karių
savanorių ir kitų aktyviojo rezervo karių, kariūnų skaičius 2014
metais siūlomas nuo 14 tūkst. 140 iki 17 tūkst. 360. Šiemet
nustatytas ribinis skaičius nuo 14 tūkst. 130 iki 16 tūkst. 945.
„Karių skaičius didėja padidinus profesinės karo tarnybos,
privalomosios pradinės karo tarnybos karių ir pratybose bei
mokymuose dalyvaujančių parengtojo rezervo karių skaičių“, -
tvirtinama aiškinamajame rašte.
2019 metais bendras ribinis KAS karių skaičius siūlomas
nustatyti nuo 18 tūkst. 780 iki 20 tūkst. 490.
Ribinis generolų ir admirolų skaičius kitąmet nekis, jų bus
9, taip pat ir pulkininkų bei jūrų kapitonų – 30. Pulkininkų
leitenantų ir komandorų norima mažinti nuo 125 (2013 m.) iki 123
(2014 m.), majorų ir komandorų leitenantų - nuo 370 (2013 m.) iki
365 (2014 m.).
Per šešerius metus bendras vyresniųjų karininkų skaičius
mažės, teigia KAM.
Didinant eilinių karių skaičių, profesinės karo tarnybos
karių ribinis skaičius kitąmet nustatomas nuo 7700 iki 8500, dabar
yra nuo 7700 iki 8400, o 2019 metais šis skaičius turėtų pasiekti
9000-9500.
