Lietuvoje vis dar stipriai diskriminuojami kitos seksualinės orientacijos asmenys, žmonės su negalia, ypač psichine, ŽIV infekuoti asmenys. Nuo nepakantumo kenčia ir romai, kurie iš esmės yra socialiai izoliuoti.
„Tam yra loginis paaiškinimas. Nėra išorinio spaudimo. Tapome visų geidžiamų organizacijų nariais. Kai stojome, reikėjo atlikti namų darbus, dabar to daryti nereikia. Atsirado geras manymas apie save. Supratome, jei nesilaikysime teisinių įsipareigojimų, pasekmių – jokių. Jei nėra jėgos ir sankcijų, nėra ir postūmio“, – kalbėjo H. Mickevičius.
Jis baisėjosi, kiek daug balsų buvo perkama per pastaruosius rinkimus į Seimą. „Yra tokia žmogaus teisė į sąžiningus ir teisingus rinkimus. Ši problema yra ne nauja. Problema – kad politikai su tuo susitaikė“, – apgailestavo šiuo metu kūrybinių atostogų išėjęs ŽTSI direktorius.
Kitas klausimas – kliūtys piliečiams rengti referendumus. „Reikia 300 tūkst. rinkėjų parašų per 3 mėnesius. Praktika rodo, kad tai neįmanoma. Kodėl nieko nedarome?“ - klausė žmogaus teisių ekspertas.
Lietuvoje, jo įsitikinimu, nieko nedaroma, kad būtų apsaugota teisė į privačius duomenis. „Duomenų apsauga yra žemo lygio. Nepagrįstai renkami asmeniniai duomenys. Tarkime, „Maxima“ kortelėje prašoma vardo, pavardės, telefono numerio, adreso. Kam reikia tokių duomenų prekybos tinklui? Asmens duomenys tapo brangia preke. Jei turi informacijos apie žmogų, gali daryti įtaką jo pasirinkimams. Net politiniams“, – aiškino H. Mickevičius.
Jis atkreipė dėmesį ir į maniją steigti stebėjimo kameras. „Teisinis reguliavimas – labai silpnas. Jei asmuo prie savo durų įdiegia kamerą, kaimynas iš priešais esančio buto negali niekaip apsiginti“, – kalbėjo specialistas.
Kritikos kliuvo ir areštams iki 48 valandų. „Kai keli žinomi žmonės buvo sulaikyti ir palaikyti areštinėse, tada kilo susidomėjimas ir paaiškėjo, kad sulaikymai taikomi ne tam, kad būtų užtikrinta baudžiamojo proceso eiga, bet kaip priemonė spausti žmogų duoti parodymus. Jokių priemonių apsiginti nuo to nėra. Be abejo, galima skųstis, bet skundas bus išnagrinėtas vėliau nei per 48 valandas, o per tą laiką jau atsėdėsi“, – dėstė buvęs teisėjas.
H. Mickevičius gyrė nedideles iniciatyvas teismuose. „Mano įsitikinimu, teismo tarėjai labai kažko nepakeis, jei tarėjai atsiras. Nesu prieš tarėjus, bet prieš neparuoštas reformas. Užtat neseniai teisėjų taryba – patys teisėjai – pasiūlė, kad būtų galima iš žemiausio lygio teismų (dirbantiems teisėjams. - Red.) eiti iškart į Aukščiausiąjį Teismą“, – džiaugėsi žmogaus teisių žinovas.
Jis pristatė 7-ąją Žmogaus teisių įgyvendinimo Lietuvoje apžvalgą.
ŽTSI įkūrėjas H. tikisi, kad ši ataskaita bus paskutinė, kurią rengia jo vadovaujamas institutas.
„Žmogaus teisių apsauga – valstybės funkcija. Jokia valstybės institucija to neatlieka, mes užpildome spragą. Būtina įsteigti nacionalinę žmogaus teisių instituciją. Tą apžvalgą turėtų rašyti nacionalinės žmogaus teisių institucijos“, – tikino H. Mickevičius.
Jo manymu, jau greitai tokia institucija bus įsteigta.
Priežastis, kodėl tokios institucijos dar nėra, – esą politikai nesupranta šio klausimo ir žmogaus teisių svarbos.
„Užuot kūrę vieną nacionalinę instituciją, turime daug kontrolierių – smulkių įstaigėlių, kurios atlieka vieną funkciją – nagrinėja skundus. Tos įstaigos mažos, pakankamai silpnos, konkuruoja tarp savęs dėl resursų. Lietuvai būtų naudingiau sukurti vieną ar kai kurias sujungti į vieną instituciją, kuri dirbtų žymiai plačiau, analitinį darbą“, – kalbėjo H. Mickevičius.
Apžvalgos pristatyti atėjo ir ŽTSI valdybos pirmininkas Dainius Pūras bei laikinoji direktorė Dovilė Šakalienė. Jie kalbėjo apie vaikų institucinės globos panaikinimą ir politinį abejingumą atiduodant vaikus globoti šeimoms.
„Gyvybės langelis rodo, kad valstybė kapituliuoja. Leidžia atiduoti legaliai vaikus. Tarsi kitokių priemonių nežino. Turime užtikrinti neįgaliems žmonėms teisę gyventi oriai laisvėje, o ne įstaigose. Kūdikių namų klausimas lieka nesprendžiamas. Europos Sąjungos valstybės ėmė transformuoti kūdikių namus į paslaugas šeimoms. Lietuva vis labiau proteguoja kūdikių namus. Vis daugiau lėšų skiria kūdikiui, kuris patenka į kūdikių namus. O ten jis per 3 mėnesius sužalojamas“, – pasakojo D. Pūras.
Septintojoje ŽTSI žmogaus teisių Lietuvoje apžvalgoje pateikiami svarbiausi 2011 ir 2012 metų įvykiai, turėję įtakos žmogaus teisių raidai mūsų šalyje.
Apžvalgoje konstatuojama, kad Lietuva atsidūrė tarp valstybių, kurios nesugeba užtikrinti savo gyventojams pamatinių žmogaus teisių.
Šią apžvalgą rašo nepriklausomi ekspertai. Jie remiasi savo žiniomis, instituto atliekamu žiniasklaidos, valstybės institucijų dokumentų monitoringu, organizacijų duomenimis.
