Lietuvos ryto televizijos laidoje „Lietuva tiesiogiai“ V. Andriukaitis sakė liberalų inicijuotą interpeliaciją vertinantis labai teigiamai. „Tai bus labai gera proga panaudoti Seimo tribūną visoms aktualiausioms sveikatos apsaugos problemoms išsakyti“, - džiaugėsi jis.
Sveikatos apsaugos sistema šiuo metu, pasak V. Andriukaičio - „kaip sudėtinga mašina, kurios mechanizmuose ir krumpliaračiuose daug žvyro, daug girgždėjimo, kai kas surūdiję“.
Mažiau buhalterijų ir laboratorijų
Vienas svarbiausių V. Andriukaičio akcentuojamų uždavinių – didinti medicinos įstaigų darbo efektyvumą ir sumažinti pacientų eiles.
„Privalomojo sveikatos draudimo pinigai riboti. Biudžeto pinigai riboti. Kaip reikia tvarkyti sektorių, kad riboti pinigai būtų efektyviau naudojami?“ - klausia V. Andriukaitis. Medicinos įstaigos, pasak ministro, „suvalgo“ labai daug lėšų.
„Buhalterijos, juridiniai vienetai, administracijos, laboratorijos, - vardija jis. - Viename sklypelyje – penkios-septynios viešosios įstaigos“. Pasak ministro, reikia atsikvošėti ir kelias buhalterijas sujungti į vieną, taip pat mažinti laboratorijų skaičių, kelias įstaigas aptarnaujant su viena laboratorija.
Laisvam pasirinkimui - ne
Pacientų eiles V. Andriukaitis siūlo mažinti atimant iš pacientų teisę laisvai rinktis gydymo įstaigas. „Prie vienos poliklinikos prisirašo 120 tūkstančių žmonių, prie kitos – 40 tūkstančių. Taip yra dėl to, kad žmonės galėjo bet kaip prisirašyti. Gyveni Širvintose – prisirašai kitur“, - piktinasi ministras.
Moralinių ar teisinių problemų riboti žmogaus teisę rinktis V. Andriukaitis nemato. „Parašyta - pacientas turi teisę pasirinkti teisės aktų nustatyta tvarka“, - sako jis ir priduria, kad tos tvarkos nėra.
Įtartinomis ligoninėmis, kurių veiklą reikėtų tikrinti, ministras, panašu, laikytų ne tas, kurių pacientai nesirenka, o tas, kurios populiariausios.
„Viena universitetinė ligoninė giriasi, kad jų poliklinika per metus aptarnavo 1 mln. 200 tūkst. pacientų. Kyla klausimas, ar tai apsilankymai pirmą kartą, ar pakartotiniai, ar nėra per daug apsilankymų, ir ar iš tikrųjų į tą polikliniką ne per daug sutraukiama pacientų?“ - klausia V. Andriukaitis.
Populiarių gydymo įstaigų bėda, ministro manymu – prasta gydymo kokybė, dideli kaštai, mažas efektyvumas, eilės.
Tiesa, nurodinėti žmogui, į kokią polikliniką jam važiuoti, ministras neketina. „Yra kiti būdai. Vadybos. Mes įdėsime kokybės reikalavimų kriterijus. Bus įstatymiškai nustatyta, kiek įstaigoje gali dirbti žmonių visu etatu, kokia aparatūros apkrovimo tvarka“, - aiškina jis. Bus reikalaujama kolektyvinių sutarčių, žiūrima, koks įstaigose santykis tarp jaunų specialistų ir pensininkų. Medicinos įstaigų vadovai turės ministerijai pateikti ataskaitą, kokie pas juos eilių laukimo vidurkiai.
Atlyginimų lygiava
Pasak ministro, puikių ligoninių ir puikių specialistų yra ir kituose miestuose, ne vien Vilniuje ir Kaune. Šiuose didžiuosiuose miestuose V. Andriukaitis paliktų tik tretinio, paties aukščiausio lygio paslaugas ir neapkrautų specialistų pirminio ir antrinio lygio paslaugomis.
Ministras nori spręsti ir medikų atlyginimų skirtumų problemą, įvedant valstybinį reguliavimą net ir privačiose gydymo įstaigose.
„Mes nustatėme didžiausią atlyginimą privačiame sektoriuje - 34 tūkst. 300 Lt per mėnesį. Ir yra 1200 Lt atlyginimai, taip pat privačiose įstaigose“, - sako V. Andriukaitis ir prikiša Suomijos bei Švedijos pavyzdį, kur ir privačiame sektoriuje atlyginimai reguliuojami.
Pasak jo, Konstitucinis teismas nustatė, kad būtinas viso sektoriaus reguliavimas, nepriklausomai nuo nuosavybės formos.
Uždarinės alkoholio parduotuves
V. Andriukaičio planuose – per penkerius metus trečdaliu sumažinti alkoholio parduotuvių skaičių.
„Nuo 2001 iki 2012 m. licencijų prekiauti alkoholiu skaičius išaugo iki 19 tūkstančių. Nėra abejonės, kad mes imsime reguliuoti taip, kaip reguliuoja Suomija. Ji nustatė, kiek įstaigų, kiek laiko, kiek valandų gali prekiauti alkoholiu, ką galima pardavinėti, kokios licencijos kokioje vietoje išduodamos, kokios – ne“, - dėsto ministras, užvaldytas minties apie visapusišką valstybinį reguliavimą.
„Kodėl Suomijoje 5 tūkstančių „taškų“, Švedijoje – 700 specializuotų parduotuvių, o lietuvaičiams reikia 19 tūkstančių parduotuvių? Prekyba alkoholiu – geras smulkus ir vidutinis verslas, kuris taip pat susijęs su kapinių verslu. Kas 4 metai – po 30 tūkstančių atsiduria kapinėse. Tai paminklai, laidojimo biurai, gėlės, ašaros“, - vardija ministras.
Pasak jo, licencijų prekybai alkoholiu skaičiaus mažinimas - būtina priemonė, kad būtų įgyvendintas vyriausybės užmojis sumažinti alkoholio suvartojimą.
