Tokį patrauklų netolimos ateities vaizdą trečiadienį spaudos konferencijoje nupiešė viešosios įstaigos „Vilniaus metro“ valdybos pirmininkas Juozas Zykus.
Vilniaus meras Artūras Zuokas ne kartą pabrėžė, kad sostinėje statyti metro neapsimoka, jo parengtoje ir nuo liepos 1-osios startuosiančios sostinės viešojo transporto pertvarkos schemoje vietos metropolitenui nėra. Tačiau VšĮ „Vilniaus metro“ valdybos pirmininkas, ilgametis statybų inžinierius Juozas Zykus trečiadienį pareiškė: tramvajaus linijų statyba būtų brangesnė ir apskritai neįmanoma. Esą tik metro gali išgelbėti sostinę nuo spūsčių ir papildyti skurdų miesto iždą.
Anot J. Zykaus, Vilniaus metro projektu susidomėję daugybė užsienio investuotojų, jie pasirengę čia pat pakloti kelis
milijardus litų ir net eurų metropolitenui statyti.
Neliktų spūsčių
Vilniaus metropoliteno projekto idėja pateikta Seimui ir Vyriausybei, ją parėmė ir Lietuvos verslininkų konfederacijos prezidentas Robertas Dargis.
„Reikia tik politinės valios, o pinigų bus, miestui už metro nereikės išleisti nė lito“, – tvirtino J. Zykus.
Pirmąją metro liniją siūloma nutiesti nuo Baltojo tilto iki Pilaitės. Požemine trasa būtų patogu su centru susisiekti vakarų ir šiaurės vakarų miesto dalyse gyvenantiems miegamųjų rajonų gyventojams.
„Galutinė metro stotelė Pilaitėje bus greta vakarinio aplinkkelio. Iš Kauno atvažiavę vairuotojai galės palikti automobilius požeminėse aikštelėse ir atvykti į miesto centrą metro, išvengdami transporto spūsčių“, – aiškino „Vilniaus metro“ projektų koordinatorius Audrius Čepulis.
Jau domisi investuotojai?
Didžiąją dalį Lietuvos pramonės objektų sovietmečiu pastatęs statybos inžinierius, verslininkas J. Zykus įsitikinęs, kad planai Vilniuje įkurti metro yra ne svaičiojimai, o reali galimybė.
„Pas mus buvo atvažiavę investuotojų iš Singapūro, Kinijos. Jiems net akys sublizgo, išgirdus apie metro statybos idėją. Investuotojus domina būtent didžiuliai, milijardų lėšų reikalaujantys projektai“, – tikino J. Zykus.
Jo skaičiavimu, pirmajai linijai nutiesti reikėtų apie 5 milijardų litų. Jeigu Seimas ir Vyriausybė pritartų metro projektui, vilniečiai juo galėtų pradėti naudotis apie 2020-uosius. Maždaug pustrečių metų truktų konkursas ir projektiniai darbai, apie ketverius metus – statyba.
Nutiesus pirmąją liniją, ją ketinama pratęsti nuo Baltojo tilto iki Valakampių, po to tiesti dar dvi linijas: Pašilaičiai–Saulėtekis ir žiedo formos trasą nuo Pašilaičių, apimant Pilaitę, Lazdynus, geležinkelio stotį, senamiestį.
Metro linija – aukso gysla
VšĮ „Vilniaus metro“ vadovai mano, kad viso Vilniaus metropoliteno statyba truktų apie 50 metų. „Tik pagalvokime, tūkstančiai darbo vietų būtų sukurta dešimtmečiams į priekį“, – įtikinėjo metro idėjos įkvėptas J. Zykus.
Metro linijas jis vadino aukso gyslomis, maitinsiančiomis Vilnių. Projektų vadovas A. Čepulis paaiškino: „Uždirbama ne tik iš bilietų. Už dešimtis milijonų litų galima parduoti stotelių pavadinimus, reklamą. Žinoma, stotelės tada vadintųsi ne gatvių vardais, o pagal pavadinimą nusipirkusią verslo įmonę. Tarkime, jei metro linija driektųsi pro savivaldybę, stotelė vadintųsi ne Krokuvos, o „Swedbank“.“
Mero aistra jau ataušo
Vilniaus meras A. Zuokas pradėdamas pirmąją mero kadenciją 2003-iaisiais irgi buvo karštas metro šalininkas, bet ilgainiui atvėso. Dar praėjusiais metais jis pareiškė, kad metro tiesti apsimoka tik milijoną ir daugiau gyventojų turinčiam miestui, o demografinės prognozės neteikia vilčių, kad pusę milijono gyventojų turintis Vilnius artimiausiais dešimtmečiais pasieks milijono ribą.
Sostinės meras viešojo transporto ateitį sieja su greituoju tramvajumi, kurio pirmoji linija nuo stoties iki Santariškių bus pradėta tiesti arba kitais metais, arba 2015-aisiais.
„A. Zuokas mus dešimt metų vedžiojo už nosies, – piktinosi „Vilniaus metro“ vadovas J. Zykus. – Bet jis ne amžinas, svarbiausia, kad mus paremtų Vyriausybė, Seimas.“
Kritikavo tramvajaus projektą
Patyręs statybų inžinierius tvirtino, kad planuojama tramvajaus linija vargu ar bus nutiesta, nes tai techniškai sudėtinga ir labai brangu: trasa nuo stoties iki Santariškių apraizgyta požeminių komunikacijų tinklais.
J. Zykus atmetė mero argumentą, esą metro tiesti apsimoka tik esant milijonui gyventojų: „Tai pasenusi, sovietinė norma. Europoje apstu miestų, kuriuose metro buvo tiesiami turint dar mažiau gyventojų, nei dabar yra Vilniuje.“
Helsinkis nutiesė metro 1955 metais, kai jame tebuvo 372 tūkst. gyventojų (dabar yra 565 tūkst.). Metro įrengtas Lozanoje (Šveicarija), turinčioje 129 tūkst. gyventojų.
Vilniuje, 2012-ųjų surašymo duomenimis, buvo 523 tūkst. gyventojų.
