Lazdijų rajone, Salų kaime gyvenantis Alvydas Gylys nustėro, kai atvykęs prie jam priklausančio sklypo pamatė, kad buvusi ganykla šaltalankių plantacija pavirtusi.
„Mano žemės kaimynas paskambino, sako, tavo žemę kažkas šaltalankiais užsodino. Sako, gal pats? Ne, sakau, jokiu būdu“, - pasakoja vyras.
Leidimo sodinti šaltalankius vyras sako niekam nedavęs. Niekas su tokiu prašymu esą ir nesikreipė.
Dzūkas apie daugiau kaip hektarą užgrobto sklypo pranešė policijai ir žemėtvarkininkams. Šie kol kas skėsčioja rankomis ir sako tirsiantys, ar iš tiesų į Lazdijų rajoną įsisuko apsukruoliai, grobiantys svetimas žemes.
„Aš manyčiau, kad tai netyčinis atvejis, - sako Audra Kimbirauskienė iš Nacionalinės žemės tarnybos. - Gal tiesiog atvažiavo su žmonėmis dirbti ir neatsižymėjo sklypo ribų. Kai sklypai yra greta ir panašios konfigūracijos, tikėtina, kad atliko darbus ne savo sklype“.
Užgrobtos žemės savininkas nenori tokiomis versijomis tikėti. Vyras mano, kad netyčia galima paimti kelis metrus svetimos žemės, ne hektarą. Esą senokai po Dzūkiją sklinda kalbos, kad apsukruoliai užima svetimas žemes, pasodina naudmenas ir už jas gauna nemenkas išmokas.
„Aš nemanau, kad jiems uogų reikia. Jiems reikia pinigus gauti už tuos pasėlius. Tikrai aš ne pirmas, ant kurio žemės buvo taip pasielgta“, - sako A. Gylys.
Netoli Lazdijų esančiame Salų kaime toks atvejis, kai ganyklos nei iš šio, nei iš to virsta šaltalankių plantacijomis, ne naujiena. Kaimo gyventojos Dalės Lukošienės valdos taip pat buvo įtartinai užsodintos.
D. Lukošienė sako, kad su žmogumi, užsodinusiu šaltalankiais jos žemę, pavyko susitarti. „Mes susitarėm. Jis atvažiavo, išrovė tuos šaltalankius, užžarstė žemę ir viskas. Ten buvo gal 40 arų“, - pasakoja ji.
Žemėtvarkininkų žiniomis, tiek D. Lukošienės valdose, tiek A. Gylio ganyklose darbavosi tas pats asmuo - Tomas Urbanavičius.
Kaip įmanoma keliskart suklysti ir šaltalankius sukišti į svetimą žemę, T. Urbanavičius aiškinti nepanoro. „Nežinau apie ką jūs kalbate. Kažkokia klaida įsivėlusi ir tiek“, - sakė jis.
Lazdijų policija sako laukianti žemėtvarkininkų išvadų. Kai bus patikslintos sklypų ribos, pareigūnai spręs, ar pradėti ikiteisminį tyrimą. Per jį turėtų paaiškėti ir tai, ar asmenys spėjo pasinaudoti valstybės pinigais, skiriamais už žemės ūkio naudmenas.
