Beveik pusantro milijono litų bus atseikėta tarptautinei audito ir verslo konsultacijų kompanijai „Deloitte Lietuva”, kuri laimėjo Finansų ministerijos paskelbtą „Snoro” akcijų įvertinimo konkursą.
Analitikai neabejoja, jog brangaus tyrimo rezultatas aiškus iš anksto: akcijų vertė bus nulinė. Geriausiu atveju – simbolinis centas už vieną akciją, rašo „Lietuvos rytas".
Kodėl nesirėmė ataskaita?
Lietuvos bankas tikrai turi laikinojo „Snoro” administratoriaus Simono Freakley parengtą ataskaitą apie nacionalizuoto banko būklę.
Dar 2011-ųjų pabaigoje buvo paskelbta, kad „Snoro” turtas siekia ne 8 milijardus litų, kaip tvirtinta anksčiau, o 3,4 milijardo litų mažiau. Akivaizdu, kad tokiu atveju jo akcijos nieko nevertos.
Tad kam reikėjo skelbti konkursą ir mokėti už beprasmį darbą? Ar ne paprasčiau buvo finansų ministrui Rimantui Šadžiui tos ataskaitos paprašyti Lietuvos banko vadovo Vito Vasiliausko?
„Visuomenės poreikiams perimtų banko akcijų vertinimas vykdomas vadovaujantis Finansinio tvarumo įstatymu. Jame nustatyta, kad visuomenės poreikiams banko akcijos perimamos Vyriausybės nutarimu teisingai atlyginant.
Pagal įstatymą, banko akcijų kainą tvirtina Vyriausybė, atsižvelgdama į audito įmonės ir (ar) turtą vertinančios įmonės siūlymus.
Vadovaujantis šiomis nuostatomis, 2011 m. lapkričio 16 d. Vyriausybės nutarimu (Nr. 1329) Finansų ministerijai ir buvo pavesta organizuoti akcinės bendrovės banko „Snoras” akcijų kainos nustatymą”, – rašoma Finansų ministerijos atsakyme „Lietuvos rytui”.
Žinoma, tvarka yra tvarka. Tačiau kai reikėjo „Snorą” nacionalizuoti, įstatymai buvo pakeisti kone per parą. O šiuo atveju niekas nepajudino net piršto, kad valstybė sutaupytų daugiau nei milijoną litų.
Dėl vertės neabejoja
„Kokia bus nustatyta akcijų kaina, nėra didelė paslaptis jau šiandien. Ji bus arba nulinė, arba simbolinė”, – teigė Lietuvos investuotojų asociacijos prezidentas Tomas Pilipauskas.
Tad kam reikia išvis vertinti žlugusio banko akcijas?
„Per mano 15 metų bankroto administratoriaus patirtį nebuvo nė vieno atvejo, kad būtų vertinama bankrutuojančios bendrovės akcijų vertė.
Todėl negaliu pasakyti, kam prireikė išsiaiškinti „Snoro” akcijų vertę”, – „Lietuvos rytui” teigė žinomas mūsų šalies bankroto administratorius Aurimas Valaitis.
Pasak jo, pasitaiko ginčų tarp kreditorių ir administratorių dėl kilnojamojo ir nekilnojamojo turto vertės. Tačiau ne dėl akcijų.
„Dėl to juk viskas aišku: bendrovė bankrutuoja, skolos didelės, turto nepakanka. Tad kokia dar gali būti jos akcijų vertė?” – stebėjosi A.Valaitis.
Ar pavyks rasti turto?
Tiesa, pasaulyje būta atvejų, kai iš skandalingai bankrutavusių finansų institucijų akcininkai dar išpešdavo naudos.
„Taip buvo su „Enron”. Po žlugimo akcininkams buvo išmokėtos jų dalys už akciją mokant po septynis dolerius”, – „Lietuvos rytui” sakė finansų srities teisininkas Dominykas Vanhara.
Prieš „Snoro” nacionalizavimą laisvų banko akcijų vertė buvo 0,231 euro už vienetą. Tokių akcijų buvo 31,25 mln. vienetų, o tai sudarė apie 6,59 proc. banko kapitalo. Jas buvo įsigiję apie 3,7 tūkst. investuotojų.
Šiandien jie turi mažai vilčių atgauti bent dalį akcijų vertės – „Snoro” įsipareigojimai viršija turtą, tad ir akcijos nieko nevertos.
D.Vahara mano, kad daug kas šiuo atveju priklauso ir nuo „Snoro” bankroto administratoriaus Neilo Cooperio: „Jeigu jis iš tiesų ras paslėpto turto užsienyje ir jį sugrąžins, banko akcijų vertė gali ir pakilti.”
Vertintojai priblokšti
Finansų ministerijos skelbtame konkurse „Deloitte Lietuva” surinko 95,5 ekonominio naudingumo balo, todėl ir tapo nugalėtoja. Jai už akcijų įvertinimą valstybė sumokės 1,329 mln. litų.
Tačiau, „Lietuvos ryto” šaltinių tvirtinimu, ši tarptautinė audito kompanija neturi licencijos vertinti turtą. Mūsų šalies turto vertintojų sąraše – 129 bendrovės ir pavieniai asmenys. „Deloitte Lietuva” pavadinimo ten nėra.
„Manau, akcijas ar kitą turtą vertinanti kompanija privalo turėti licenciją ir atitinkamos patirties. Labai keista, kad licencijuoti vertintojai liko už borto.
Galbūt šiuo atveju Finansų ministerija norėjo žinomo tarptautinio vardo. Juk „Snoro” bankroto administratorius – irgi užsienietis”, – kalbėjo Lietuvos turto vertintojų asociacijos prezidentas Steponas Deveikis.
Bet jis neabejoja, kad lietuviškos kilmės bendrovės „Snoro” akcijų vertę nustatytų ne prasčiau nei „Deloitte Lietuva”.
Beje, Finansų ministerijos paskelbtame konkurse antrąją vietą užėmusi bendrovė „Auditas ir konsultacijos” tokią licenciją turi. Konsorciume su bendrove „ROSK Consulting” dalyvavusi lietuviška įmonė siūlė mažesnę kainą – 1,21 mln. litų, bet surinko mažiau naudingumo balų.
Tikina, kad viskas teisinga
Tačiau valdininkai teigia, kad bankrutuojančio banko akcijų kainą gali nustatyti ir licencijos neturinčios bendrovės.
Finansų ministerijai priklausančios Turto vertinimo priežiūros tarnybos direktorė Lina Lizūnaitė aiškino, kad viskas priklauso nuo to, kieno akcijos vertinamos.
„Šiuo atveju bus vertinamos bankrutuojančio banko akcijos. Įstatymai leidžia tai daryti audito kompanijoms”, – teigė L.Lizūnaitė.
Buvo kilę įtarimų
„Deloitte Lietuva” buvo patekusi į Seimo narių akiratį.
Seimo Audito komitetas šį vasarį aiškinosi, ar ši bendrovė, 2011 metais tikrinusi Ūkio banko finansinę ataskaitą, tinkamai atliko savo darbą.
Mat Lietuvos bankas problemų Ūkio banke matė, o tarptautiniai auditoriai – ne.
„Deloitte Lietuva” atstovai vakar negalėjo atsakyti į „Lietuvos ryto” klausimus: neva visi tai galintys daryti vadovai buvo išvykę.
Pavyko sutaupyti pusę milijono litų
* Finansų ministerija pirmajame konkurse, skelbtame pernai gegužę, dėl per didelės kainos – 1,83 mln. litų – atmetė „Deloitte Lietuva” pasiūlymą. Tuomet ji buvo vienintelė konkurso dalyvė.
* Per metus šios paslaugos kaina atpigo kone puse milijono litų.
* Konkurso laimėtojas per 70 dienų nuo sutarties pasirašymo turės nustatyti visų rūšių banko akcijų kainas, nurodant kiekvienos jų kainą litais dviejų skaičių po kablelio tikslumu.
