Savaitgalį su žurnalistų iš keliolikos šalies dienraščių ir naujienų portalų grupe keliaudamas po Lietuvos-Lenkijos pasienį išlipau iš mus vežiojusio Lazdijų turizmo informacijos centro autobusiuko pasižiūrėti Prezidento ąžuolo, kurį 2003 m. pavasarį pasodino Rolandas Paksas. Po jo nušalinimo dzūkai taip ir nepakeitė lentelės. Pagailėjo medžio. Nesmagu kažkaip jam būtų augti pavadintam Nušalintojo prezidento ąžuolu. O nežinodamas savo krikštatėvio likimo, per dešimtmetį jis visai nemenkai ūgtelėjo.
Per tą laiką į aukščiausio šalies vadovo pareigas išrinkti žmonės perskaitė 10 metinių pranešimų. Ar prisimenate, apie ką prezidentė kalbėjo pernai? O užpernai? Prezidento metinis pranešimas nėra įvykis, o tik formali konstitucinė pareiga. Bet visi kuo puikiausiai prisimename R. Pakso apkaltą arba 2009 m. pradžios mokesčių reformą žiniasklaidos iškart pavadintą Naktine. Patys jos autoriai tokio pavadinimo atkakliai kratosi, bet prilipo ir kitaip nebus.
Nebus šiemet ir kitos mokesčių reformos. Premjeras Algirdas Butkevičius pranešė supratęs, kad jo partijos ir Vyriausybės programoje įrašyti progresiniai mokesčiai Lietuvai netinka. Jeigu rudenį būčiau balsavęs, žiūrėdamas į naujesnį kaimyno automobilį, pakeistą stogo dangą ir automatiškai atsidarančius kiemo vartus, tikėdamasis, kad socialinį teisingumą žadantys politikai atims dalį gerovės iš jo ir atiduos man, tai dabar nusigraužčiau nagus iki alkūnių. O jeigu būčiau nuosekliai kairiųjų pažiūrų, dabar būtų pats metas pasijusti išduotu.
Tarsi naiviu bernioku, vedusiu liekną didžiakrūtę blondinę, kuri po vestuvių nustoja vartoti moteriškus hormonus, atsiaugina Čiapajevo ūsus, nustoja slėpti, kad kelnėse turi tą patį, ką ir jos sutuoktinis, nes persigalvojo būti moterimi.
Negausus kairiųjų intelektualų būrelis, pasivadinęs Naująja kaire 95, pagal jų manifeste buvusių tezių skaičių, per 2012 m. Seimo rinkimus atidėjo į šalį visus anksčiau socialdemokratams išsakytus priekaištus. Vienas iš judėjimo iniciatorių filosofas Andrius Bielskis netgi tapo premjero patarėju, tiesa, ne mokesčių, o kultūros klausimais. O jo žmona Jolanta Bielskienė gavo Seimo LSDP frakcijos informacinio centro vadovės pareigas.
Senoji LKP-LDDP-LSDP gvardija puikiai supranta, kad tokius iš akademinės aplinkos atėjusius marksistus-idealistus galima prileisti prie ideologinio darbo arba, jos manymu, mažareikšmių kultūros reikalų. Ten didelės žalos nepridarys. Tegul šneka apie diskriminuojamų grupių teises, pavažinėja po bendraminčių konferencijas. O kai ateina laikas priimti rinkėjams pažadėtus socialinį teisingumą atkuriančius sprendimus, kairioji ideologija atsiduria apatiniame stalčiuje.
Drauge su nespėjusiais pagelsti rinkiminiais lankstinukais. Spręs ne tie universitetų karštakošiai, o rimti vyrai, atėję iš pramonės ir verslo. Žinantys, jog negalima taip imti ir padidinti mokesčius daugiausiai uždirbantiems dėl kažkokių knyginių socialinio teisingumo idealų. Juk atimti reikės ir iš savęs, žmonų bei uošvių, kurioms perrašyti verslai išėjus į politiką. Vaikų, susodintų į gerai apmokamas pareigas valstybinėse įmonėse.
A. Butkevičiaus Vyriausybės mokestinės reformos, paliekančios mus gyventi pagal 2009 m. A. Kubiliaus komandos sukurtas žaidimo taisykles, labiausiai turėtų džiuginti didesnes už vidutines pajamas gaunančius, išsilavinusius, verslius 25-35 metų amžiaus didmiesčių gyventojus.
Tuos, kurie balsavo už Liberalų sąjūdį ir TS-LKD, kūrė juokingus demotyvacijų paveikslėlius apie buvusią ūkio ministrę Birutę Vėsaitę ir dalijosi jais internete, o patį premjerą retkarčiais pavadina Algio Ramanausko sugalvota Prietaiso pravarde. Nepriklausomai nuo to, kas valdo šalį, versle ir netgi valstybės tarnyboje, jei tik konkursų sąlygos nebūna iš anksto surašytos konkretiems asmenims, jie stumia lauk ikiskaitmeninę paskutinių komjaunuolių kartą.
O už LSDP ir kitas valdančiosios koalicijos partijas balsavusieji provincijos varguoliai vėl lieka prie suskilusios geldos. Tai yra prie surūdijusių „pasatų“, pritaikytų vežti kontrabandą iš Baltarusijos. Nes žadamas akcizų didinimas rūkalams užtikrins jiems didesnes pajamas nuo kiekvieno per sieną pervežto pakelio. Vis geriau negu nieko.
